Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. birželio 25 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Vilnius, Gedimino pr. 3, II a.) vyko Lietuvos energetikos instituto organizuotas seminaras – diskusija: „Diskusija apie atnaujinamą Lietuvos energetikos strategiją. III-oji dalis – Gamtinės dujos Lietuvos energetikoje: mažėjanti paklausa, padidėjusi pasiūla, brangstanti infrastruktūra. Galimi sprendimai“. Seminare dalyvavo ir asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė bei Asociacijos valdybos narys Remigijus Lapinskas.
Seminare – diskusijoje pranešimus skaitė:
Seminare buvo aptariama Baltijos gamtinių dujų rinka, jos liberalizacijos bei integracijos klausimai, taip pat naujo Klaipėdos suskystintų dujų terminalo (SGD) projekto tikslai bei tolesnis terminalo veikimo verslo modelis.
Kadangi SGD terminalo išlaikymas per metus siekia ~ 68 mln. Eur., o dujų vartojimas ir poreikis nuolat mažėja, Energetikos ministerijos lygmeniu vyksta rimtos diskusijos tam, kad Terminalo išlaikymas netaptų našta Lietuvai. Kitą savaitę ministerija žada pristatyti naują suskystintų gamtinių dujų išlaikymo modelį, grįstą „galios mokesčiu“, kuris pakeistų dujų tiekimo „saugumo“ dedamąją. Kitaip tariant, terminalo sąnaudos bus padalintos ne tik dujų vartotojams, bet visiems, kas turi prieigą prie gamtinių dujų vamzdžio - nesvarbu, jas vartoja ar ne. Asociacijos nuomone, SGD terminalo veikimas turi būti ne tik viena iš priemonių energetinei nepriklausomybei užtikrinti, bet ir tapti ekonomiškai naudingu visuomenei projektu, kurio išlaikymas nebūtų našta Lietuvos gyventojams.
Straipsnį „Už SGD terminalą mokės ir namų savininkai“ galite matyti čia.
Seminaro Programa
PRANEŠIMAI
Gamtinių dujų rinkos tendencijos
Haroldas Nausėda, UAB „Lietuvos dujų teikimas" Komercijos departamento direktorius
Klaipėdos SGD terminalas: vartai į Baltijos dujų rinką
Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta" generalinis direktorius
Baltijos dujų rinka:liberalizacija ir integracija
Saulius Bilys, AB „Amber Grid" generalinis direktorius
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas