Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai biokuro biržoje dalyvaujančių biokuro pardavėjų ir jį perkančių šilumos tiekėjų santykiai apkarsta, o to priežastis – nesutarimai dėl atvežtos žaliavos kiekio ir kokybės, kurie, pardavėjų manymu, kartais įvertinami itin subjektyviai. Ar visada biokuro pirkėjas, išvaręs tiekėją su visa jo atvežta žaliava, yra teisus?

Biokuro tiekėjai pasigenda objektyvumo

Kalbinti „Baltpool“ biokuro biržoje dalyvaujantys pardavėjai tvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti ir reikalaujami žaliavos kokybės rodikliai tokie, kaip drėgnumas, šilumingumas, kaloringumas, peleningumas, frakcijos dydis – savaime suprantamas ir natūralus dalykas, tačiau jiems dažnai daug abejonių sukelia iš pirkėjo gauti žemesni kokybės įvertinimai ir dėl to pritaikomų sankcijų pagrįstumas.

Pirkėjas, nustatęs, kad biokuro tiekėjo atvežta žaliava neatitinka pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų parametrų, dažnai gerokai sumažina sutartą kainą, gali nepriimti atvežtos žaliavos, taip pat prašo kompensuoti jo patirtas sąnaudas kuro kiekiui bei kokybei ištirti.  

Įrodė, jog pirkėjas buvo neteisus

Savo pavadinimo nenorėjusi viešinti biokuro tiekimu užsiimanti įmonė pasakoja, jog jos praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai pirkėjas nustato daug žemesnius kuro kokybės rodiklius ar net be jokių tyrimų, po vizualinio įvertinimo atsisako priimti pagal tiekimo grafiką atvežto biokuro.

„Turėjome atvejį, kai pristačius biokurą, vizualiai, be jokių tyrimų buvo nustatyta, kad spygliai sudaro daugiau bei 20 proc. jo dalies, todėl visa partija nebuvo priimta. Pagal sutartį pristačius reikiamą biokuro kiekį dar vienai katilinei, pirkėjas vizualiai nustatė daug mažesnį – 5 tne siekusį kiekį. Taip pat mums buvo pagrasinta, kad nesutikę su tokiu kiekiu, galime apsisukti ir išvažiuoti iš teritorijos, nes mūsų atvežtas kuras bus nepriimtas. Kadangi kuras jau buvo išpiltas, paėmėme kontrolinį mėginį, kurį ištyrus akredituotoje laboratorijoje, paaiškėjo, jog pirkėjas buvo neteisus“, – sakė biokuro tiekimu užsiimančios įmonės atstovas.

Biokuro pirkėjas paskaičiavo ir savo ataskaitose nurodė, kad atvežtas kuro kiekis buvo dar mažesnis nei nustatytas vizualiai ir sudarė tik 4,6 tne. Tuo tarpu akredituotoje laboratorijoje ištyrus kontrolinį mėginį nustatyta, kad biokurą tiekiančios įmonės pristatytas žaliavoskiekis siekė daugiau nei 6 tne.

Biokuro kokybės tyrimo rezultatai – paties pirkėjo rankose

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA valdybos narys Audrius Vaitkevičius pastebi, kad piktnaudžiavimo atvejų, kai biokuro priėmimo metu jo kokybė įvertinama labai subjektyviai, pasitaiko ganėtinai dažnai, o tam sąlygas sukuria tai, kad visas biokuro kokybės nustatymo procesas nuo kuro mėginio paėmimo iki rezultatų užfiksavimo yra priklausomas išimtinai tik nuo žaliavos pirkėjo, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas tyrimo rezultatais.

„Šiandien biokuro tiekėjo vaidmuo tyrime baigiasi dalyvaujant biokuro mėginio paėmime ir mėginio užplombavime. Jam nėra sudarytos galimybės įsitikinti, ar mėginio saugojimo metu nebuvo pažeisto plombos, ar mėginys savaime ar tyčia nebuvo paveiktas drėgmės, ar į jį negalėjo patekti priemaišų. Kuro pirkėjai tyrimus dažniausiai atlieka neakredituotose, pačių valdomose laboratorijose, kuriose dirba tos pačios perkančiosios įmonės darbuotojai. Atliekamų tyrimų metodikos yra patvirtintos įmonės viduje ir tik jie patys žino, ką ir pagal kokius kriterijus ten tiria. Yra pirkėjų, kurie atvežtą kurą lygina su pačių pasidarytais kuro plakatais ir įrodinėja, kad kuro išvaizda turi būti neblogesnė nei jų plakate. Subjektyvumo faktorius ir biokuro pardavėjų patirti nemalonūs įvykiai sudaro sąlygas nepasitikėti pirkėjo kokybės įvertinimu“, – teigė A. Vaitkevičius.

Jo teigimu, nesutarimų tarp biokurą parduodančios ir perkančios šalies sumažėtų sukūrus objektyvią žaliavos kokybės bei kiekio nustatymo sistemą.

Ginčus nutrauktų biokuro tyrimai nepriklausomose, akredituotose laboratorijose

Šiuo metu biokuro biržos taisyklės nurodo, jog pirkėjas gali nepriimti biokuro vien tik jį vizualiai apžiūrėjęs. Biokuro gamintojus ir tiekėjus vienijanti Lietuvos biomasės energetikos asociacija dėl to yra kreipusis į Energetikos ministeriją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei „Baltpool“ biokuro biržą. Ji siūlo keisti biokuro biržos taisykles ir jose įtvirtinti sąlygas, jog biokuro pirkėjas negalėtų atsisakyti priimti pardavėjo pagal grafiką atvežto kuro, išskyrus tuos atvejus, kai žaliavos kokybė neatitinka pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir tai pirkėjas įrodo, atlikdamas tyrimą iš atsarginio mėginio nepriklausomose, akredituotose laboratorijose.

Šiandien Lietuvoje veikia keturios akredituotos biokuro tyrimo laboratorijos, dar kelios siekia akreditavimo.

Pasak Kauno technologijos universiteto doc. dr. Kęstučio Buinevičiaus, akredituotų, nepriklausomų laboratorijų privalumas – visi rodikliai tyrimo metu nustatomi pagal Europos Sąjungos standartais nustatyta tvarka įteisintas procedūras, kurios užtikrina sąžiningus ir objektyvius rezultatus.

„Akredituotos laboratorijos privalo įdiegti kokybės vadybos sistemą ir realiai dirbti pagal gana griežtus reikalavimus. Akreditaciją kontroliuojanti įstaiga, aptikusi pažeidimų ir jų laboratorijai laiku neištaisius, gali bet kada anuliuoti akreditacijos pažymėjimo galiojimą. Tarptautiniu mastu akredituota laboratorija yra atsakinga už tinkamą tyrimo atlikimą ir teisingą tyrimų rezultatų interpretaciją. Tokiose laboratorijose skiriamos didelės investicijos įrangos įsigijimui, atnaujinimui, jos kalibravimui, nuolatiniam darbuotojų kvalifikacijos gerinimui, jose naudojama pažangiausi matavimo metodai. Šiose laboratorijose atlikti tyrimai yra pripažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tuo tarpu neakredituotose laboratorijose nekeliami tokie griežti kokybės reikalavimai, nėra jos kontrolės. Didžiausias akredituotų laboratorijų privalumas prieš neakredituotas – neginčytinas tyrimų rezultatų objektyvumas“, – sakė K. Buinevičius.

Manoma, kad sukūrus nepriklausomų, akredituotų laboratorijų tinklą, ginčų tarp biokuro tiekėjų ir pirkėjų būtų mažiau, tarp šalių atsirastų daugiau lygiateisiškumo, nekiltų abejonių dėl atvežtos žaliavos kokybės ir kiekio nustatymo teisingumo.