Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai biokuro biržoje dalyvaujančių biokuro pardavėjų ir jį perkančių šilumos tiekėjų santykiai apkarsta, o to priežastis – nesutarimai dėl atvežtos žaliavos kiekio ir kokybės, kurie, pardavėjų manymu, kartais įvertinami itin subjektyviai. Ar visada biokuro pirkėjas, išvaręs tiekėją su visa jo atvežta žaliava, yra teisus?
Biokuro tiekėjai pasigenda objektyvumo
Kalbinti „Baltpool“ biokuro biržoje dalyvaujantys pardavėjai tvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti ir reikalaujami žaliavos kokybės rodikliai tokie, kaip drėgnumas, šilumingumas, kaloringumas, peleningumas, frakcijos dydis – savaime suprantamas ir natūralus dalykas, tačiau jiems dažnai daug abejonių sukelia iš pirkėjo gauti žemesni kokybės įvertinimai ir dėl to pritaikomų sankcijų pagrįstumas.
Pirkėjas, nustatęs, kad biokuro tiekėjo atvežta žaliava neatitinka pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų parametrų, dažnai gerokai sumažina sutartą kainą, gali nepriimti atvežtos žaliavos, taip pat prašo kompensuoti jo patirtas sąnaudas kuro kiekiui bei kokybei ištirti.
Įrodė, jog pirkėjas buvo neteisus
Savo pavadinimo nenorėjusi viešinti biokuro tiekimu užsiimanti įmonė pasakoja, jog jos praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai pirkėjas nustato daug žemesnius kuro kokybės rodiklius ar net be jokių tyrimų, po vizualinio įvertinimo atsisako priimti pagal tiekimo grafiką atvežto biokuro.
„Turėjome atvejį, kai pristačius biokurą, vizualiai, be jokių tyrimų buvo nustatyta, kad spygliai sudaro daugiau bei 20 proc. jo dalies, todėl visa partija nebuvo priimta. Pagal sutartį pristačius reikiamą biokuro kiekį dar vienai katilinei, pirkėjas vizualiai nustatė daug mažesnį – 5 tne siekusį kiekį. Taip pat mums buvo pagrasinta, kad nesutikę su tokiu kiekiu, galime apsisukti ir išvažiuoti iš teritorijos, nes mūsų atvežtas kuras bus nepriimtas. Kadangi kuras jau buvo išpiltas, paėmėme kontrolinį mėginį, kurį ištyrus akredituotoje laboratorijoje, paaiškėjo, jog pirkėjas buvo neteisus“, – sakė biokuro tiekimu užsiimančios įmonės atstovas.
Biokuro pirkėjas paskaičiavo ir savo ataskaitose nurodė, kad atvežtas kuro kiekis buvo dar mažesnis nei nustatytas vizualiai ir sudarė tik 4,6 tne. Tuo tarpu akredituotoje laboratorijoje ištyrus kontrolinį mėginį nustatyta, kad biokurą tiekiančios įmonės pristatytas žaliavoskiekis siekė daugiau nei 6 tne.
Biokuro kokybės tyrimo rezultatai – paties pirkėjo rankose
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA valdybos narys Audrius Vaitkevičius pastebi, kad piktnaudžiavimo atvejų, kai biokuro priėmimo metu jo kokybė įvertinama labai subjektyviai, pasitaiko ganėtinai dažnai, o tam sąlygas sukuria tai, kad visas biokuro kokybės nustatymo procesas nuo kuro mėginio paėmimo iki rezultatų užfiksavimo yra priklausomas išimtinai tik nuo žaliavos pirkėjo, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas tyrimo rezultatais.
„Šiandien biokuro tiekėjo vaidmuo tyrime baigiasi dalyvaujant biokuro mėginio paėmime ir mėginio užplombavime. Jam nėra sudarytos galimybės įsitikinti, ar mėginio saugojimo metu nebuvo pažeisto plombos, ar mėginys savaime ar tyčia nebuvo paveiktas drėgmės, ar į jį negalėjo patekti priemaišų. Kuro pirkėjai tyrimus dažniausiai atlieka neakredituotose, pačių valdomose laboratorijose, kuriose dirba tos pačios perkančiosios įmonės darbuotojai. Atliekamų tyrimų metodikos yra patvirtintos įmonės viduje ir tik jie patys žino, ką ir pagal kokius kriterijus ten tiria. Yra pirkėjų, kurie atvežtą kurą lygina su pačių pasidarytais kuro plakatais ir įrodinėja, kad kuro išvaizda turi būti neblogesnė nei jų plakate. Subjektyvumo faktorius ir biokuro pardavėjų patirti nemalonūs įvykiai sudaro sąlygas nepasitikėti pirkėjo kokybės įvertinimu“, – teigė A. Vaitkevičius.
Jo teigimu, nesutarimų tarp biokurą parduodančios ir perkančios šalies sumažėtų sukūrus objektyvią žaliavos kokybės bei kiekio nustatymo sistemą.
Ginčus nutrauktų biokuro tyrimai nepriklausomose, akredituotose laboratorijose
Šiuo metu biokuro biržos taisyklės nurodo, jog pirkėjas gali nepriimti biokuro vien tik jį vizualiai apžiūrėjęs. Biokuro gamintojus ir tiekėjus vienijanti Lietuvos biomasės energetikos asociacija dėl to yra kreipusis į Energetikos ministeriją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei „Baltpool“ biokuro biržą. Ji siūlo keisti biokuro biržos taisykles ir jose įtvirtinti sąlygas, jog biokuro pirkėjas negalėtų atsisakyti priimti pardavėjo pagal grafiką atvežto kuro, išskyrus tuos atvejus, kai žaliavos kokybė neatitinka pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir tai pirkėjas įrodo, atlikdamas tyrimą iš atsarginio mėginio nepriklausomose, akredituotose laboratorijose.
Šiandien Lietuvoje veikia keturios akredituotos biokuro tyrimo laboratorijos, dar kelios siekia akreditavimo.
Pasak Kauno technologijos universiteto doc. dr. Kęstučio Buinevičiaus, akredituotų, nepriklausomų laboratorijų privalumas – visi rodikliai tyrimo metu nustatomi pagal Europos Sąjungos standartais nustatyta tvarka įteisintas procedūras, kurios užtikrina sąžiningus ir objektyvius rezultatus.
„Akredituotos laboratorijos privalo įdiegti kokybės vadybos sistemą ir realiai dirbti pagal gana griežtus reikalavimus. Akreditaciją kontroliuojanti įstaiga, aptikusi pažeidimų ir jų laboratorijai laiku neištaisius, gali bet kada anuliuoti akreditacijos pažymėjimo galiojimą. Tarptautiniu mastu akredituota laboratorija yra atsakinga už tinkamą tyrimo atlikimą ir teisingą tyrimų rezultatų interpretaciją. Tokiose laboratorijose skiriamos didelės investicijos įrangos įsigijimui, atnaujinimui, jos kalibravimui, nuolatiniam darbuotojų kvalifikacijos gerinimui, jose naudojama pažangiausi matavimo metodai. Šiose laboratorijose atlikti tyrimai yra pripažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tuo tarpu neakredituotose laboratorijose nekeliami tokie griežti kokybės reikalavimai, nėra jos kontrolės. Didžiausias akredituotų laboratorijų privalumas prieš neakredituotas – neginčytinas tyrimų rezultatų objektyvumas“, – sakė K. Buinevičius.
Manoma, kad sukūrus nepriklausomų, akredituotų laboratorijų tinklą, ginčų tarp biokuro tiekėjų ir pirkėjų būtų mažiau, tarp šalių atsirastų daugiau lygiateisiškumo, nekiltų abejonių dėl atvežtos žaliavos kokybės ir kiekio nustatymo teisingumo.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas