| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. lapkričio 2 d. dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė Daliaus Šimėno straipsnis: "Į Seimą grįžta „ikikrizinis“ PVM, bet mieliau parems lengvatą malkoms". Visą straipsnį galite rasti čia.
Seimo liberalai teikia svarstymui siūlymą per trejus metus sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 iki 18%, koks šalyje galiojo iki 2009 m. Savo ruožtu „tvarkiečiai” siūlo biokurą apmokestinti ne 21%, o 9% PVM tarifu.
Ar imtis tokių Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų svarstymo kartu su 2018 m. biudžetu, Seimas apsispręs kitą ketvirtadienį.
Šapoka: mažinti PVM ne laikas.
Su „laikinai“ nuo 18 iki 21% padidintu PVM tarifu gyvename jau devinti metai. Politikai PVM kilstelėjo 2008 m. rudenį per naktinę mokesčių reformą, kai ištikus finansų krizei teko gelbėti Lietuvos viešuosius finansus.
Ekspertai yra ne kartą siūlę PVM karpyti ne iš karto, o per kelis etapus, kad nebūtų pakenkta viešųjų finansų tvarumui, tačiau Vilius Šapoka, finansų ministras, tokių galimybių šiandien nemato. Nes tai sunkiai suderinama su valdančiųjų nusiteikimu čia ir dabar didinti įvairias socialines išmokas, pensijas, palikti PVM lengvatas.
„Būtų sudėtinga prisiimti papildomų įsipareigojimų, mažinti PVM tarifą net ir vienu procentiniu punktu, nes valstybės biudžeto pajamos dėl to sumažėtų apie 160 mln. Eur per metus“, - teigia p. Šapoka.
Į Finansų ministerijos sieną kol kas atsimuša tokie argumentai: mažesnis PVM tarifas galėtų padėti suvaldyti įsišėlusią infliaciją, paskatintų daugiau mokesčių surinkti iš šešėlio, o išaugęs vartojimas duotų papildomų pajamų į biudžetą.
Tiesa, ministras neatmeta, kad prie šio klausimo bus grįžta vėliau.
„Po 2018 m. vertinsime visas alternatyvas, įskaitant ir šią“, – komentuoja p. Šapoka.
Tuo tarpu toliau siūloma plėsti PVM lengvatų ratą. Lapkričio 9 d. Seimui bus teikiamas siūlymas nustatyti 9% PVM lengvatinį tarifą „malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams“.
Pataisą teikiantis Remigijus Žemaitaitis, Seimo opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas, aiškinamajame rašte argumentuoja, kad mažesnis PVM tarifas malkoms padėtų biokuro rinką ištraukti iš „šešėlinės ekonomikos zonos“ ir surinkti daugiau mokesčio į biudžetą.
Jis nurodo, kad biokuru Lietuvoje šildosi „daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų“, tačiau malkos yra perkamos už grynuosius pinigus, sąskaitos dažnu atveju nėra išrašomos, todėl sumažintas PVM tarifas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams skatintų kurą pirkti oficialiai.
Nėra didelė tikimybė, kad Seimas pritars Eugenijaus Gentvilo, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno, registruotam siūlymui dėl „ikikrizinio“ PVM sugrąžinimo.
Tačiau PVM lengvatai malkoms gali būti uždegta žalia šviesa siekiant, kad mažiau būtų apmokestinamas ne tik centrinis šildymas daugiabučiuose, bet ir sumažinta šilumos kaina privačių namų savininkams.
Be to, nuo valdančiosios koalicijos atskilus Lietuvos socialdemokratų partijai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai iškilo poreikis ieškoti naujų politinių sąjungininkų Seime, kad parlamente užsitikrintų formalią 71 Seimo nario daugumą. O tarp potencialių partnerių minimi Seimo „tvarkiečiai“ ir lenkai.
Už 9% PVM lengvatos centriniam šildymui išsaugojimą valdančiuosius Seime vidurvasarį sutiko paremti opoziciniai konservatoriai balsuojant dėl urėdijų reformos, kuriai tuo metu aktyviai priešinosi tuometiniai koalicijos partneriai socialdemokratai.
Kartu su 2018 m. biudžeto projektu šiuo metu siūloma 9% PVM tarifą nuo kitų metų palikti galioti centriniam šildymui. Taip, pasak finansų ministro, pasielgta „neradus politinio sutarimo“ dėl PVM tarifo pakėlimo iki 15%.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
