Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo.
Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto.
Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką.
Šalies vadovė su Indonezijos prezidentu aptarė galimybes bendradarbiauti energetikos srityje. Lietuva – pažangi saulės baterijų, biokuro technologijų gamintoja, o mūsų šalyje veikianti biomasės birža „BALTPOOL“ neturi analogų pasaulyje. Indonezijai, kur beveik 50 mln. gyventojų neturi prieigos prie elektros tinklų, tokios technologijos labai reikalingos. Su Indonezija Lietuvai taip pat aktualu dalintis sukaupta SGD terminalų eksploatavimo patirtimi. Ši šalis yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje.
Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas paskatins dvišalius verslo kontaktus.
Vizito metu taip pat sutarta supaprastinti sertifikavimo procedūras Lietuvos pieno, mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams. Tai – naujos galimybės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti milžiniškoje 250 mln. gyventojų turinčioje Indonezijos rinkoje. Lietuva taip pat pasisako už Indonezijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą, kuris paskatintų ir dvišalę prekybą.
Kasdien beveik pusė milijono Džakartos gyventojų naudojasi Lietuvos startuolio „Trafi“ sukurta programėle viešajam transportui. Prezidentė su Indonezijos vadovu kalbėjosi apie galimybes dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susisiekimo ir transporto srityse. Lietuvos įmonės gali prisidėti prie sparčiai vykdomos Indonezijos oro bei jūrų uostų infrastruktūros plėtros. Klaipėdos uostas galėtų tapti partneriu Indonezijos eksportui į Europą. Naujų galimybių atvers vizito metu pasirašytas susitarimas dėl ateities bendradarbiavimo tarp Indonezijos ir Lietuvos susisiekimo ministerijų.
Susitikime aptartas ir mokslo ryšių stiprinimas, inovacijų bei pažangių technologijų skatinimas. Lietuvoje sukurti vaistai ir biotechnologijos jau eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, todėl yra daug potencialo bendradarbiauti farmacijos sektoriuje, kuris Indonezijoje kasmet paauga 10 procentų. Šalies vadovė Indonezijos atstovus pakvietė į kitąmet Lietuvoje rengiamą didžiausią regione gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltic“.
Vis daugiau Lietuvos keliautojų atranda Indoneziją, tad prezidentai apsvarstė, kaip užtikrinti geresnę teisinę apsaugą turistams iš Lietuvos ir greitesnę pagalbą ištikus nelaimei.
Šalių vadovai taip pat aptarė ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei bevizio režimo galimybes, tarptautinio saugumo klausimus. Indonezija – viena daugiausiai taikdarių į JT taikos palaikymo misijas siunčiančių valstybių. Dalyje jų dalyvauja ir Lietuvos kariai.
Indonezijos prezidentui, kuris yra roko muzikos mylėtojas, šalies vadovė padovanojo Lietuvos atlikėjų albumų.
Kitais metais Lietuva ir Indonezija minės 25-ąjį diplomatinių santykių jubiliejų.
Daugiau informacijos galite rasti - http://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/indonezijos-rinka-atsiveria-lietuvai-812183
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas