Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Skatindama Lietuvos verslą, ypač veikiantį šalies regionuose, aktyviau vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei investuoti į inovatyvių gaminių ir paslaugų tobulinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė du kvietimus Europos Sąjungos (ES) investicijoms gauti pagal naują priemonę „Eksperimentas“.
„Inovatyvius produktus kuria ir Lietuvos bei užsienio rinkoms tiekia ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų įmonės. Todėl priemonė sukurta taip, kad pasinaudoti investicijomis galėtų tiek visoje Lietuvoje, tiek ir regione veikiantis verslas – lygiagrečiai skelbiami du kvietimai, kurie leis padidinti viso mūsų šalies verslo investicijas į mokslinius tyrimus kuriant inovatyvius produktus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Pirmuoju kvietimu, kuriuo gali pasinaudoti visoje Lietuvos teritorijoje veikiantis verslas, numatoma paskirstyti iki 50 mln. eurų ES Investicijų, o antruoju – regionuose veikiančiam verslui – iki 22,7 mln. eurų ES investicijų.
Pagal abu ES investicijų priemonės „Eksperimentas“ kvietimus paraiškas gali teikti privatūs juridiniai asmenys bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas vykdančios viešosios įstaigos. Galimi partneriai – privatūs juridiniai asmenys bei mokslo ir studijų institucijos.
Bus finansuojamos tiek Lietuvos regionuose, tiek visoje Lietuvoje veikiančių bendrovių vykdomos MTEP veiklos, taip pat įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama nauja ar plečiama esamos įmonės infrastruktūra. Gali būti finansuojamos visoje Lietuvos teritorijoje veikiančių įmonių ir naujų produktų bei technologijų sertifikavimo veiklos.
Pagal visoje Lietuvoje veikiančiam verslui skirtą priemonės „Eksperimentas“ kvietimą MTEP projektui įgyvendinti galima gauti iki 1,2 mln. eurų, MTEP ir inovacijų infrastruktūrai plėsti – 3 mln. eurų, o naujiems produktams ir technologijoms sertifikuoti – 200 tūkst. eurų.
Pagal Lietuvos regionų verslui skirtą priemonės „Eksperimentas“ kvietimą projektai turės būti įgyvendinami Lietuvos teritorijoje, išskyrus Vilniaus miesto, Kauno miesto, Vilniaus rajono ir Kauno rajono savivaldybes. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra MTEP veikoms įgyvendinti – 400 tūkst. eurų, MTEP ir inovacijų infrastruktūrai plėsti – 500 tūkst. eurų.
Dėl finansavimo Lietuvos regionuose pareiškėjai priklausomai nuo projekto veiklų įgyvendinimo teritorijos konkuruos apskrityse. Nesant konkurencijos konkrečioje apskrityje, likusios nepaskirstytos lėšų sumos gali būti perskirstytos toms apskritims, kuriose projektų konkurencija ir finansavimo poreikis yra didžiausi.
Pagal ES investicijų priemonę „Eksperimentas“ paraiškas įmonės ir viešosios įstaigos gali teikti iki 2020 metų vasario 17 dienos.
Kvietimų dokumentai skelbiami internete adresu http://lvpa.lt/lt/paraiskos/eksperimentas-nr.-1-ir-2-1015
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas