Lietuva vis sparčiau investuoja į atsinaujinančią energetiką, o numatytus tikslus viršija net keletą metų į priekį. Ekspertai prognozuoja, kad atsinaujinanti energetika ateityje taps vienu svarbiausiu valstybės variklių, todėl reikia ieškoti vis daugiau jos panaudojimo būdų.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Raktas į ateitį

Rugpjūčio pradžioje "Lietuvos energija" įsigijo tris vėjo elektrinių parkus iš UAB "Stemma Group", kurių bendra galia – 34 megavatai (MW). "Lietuvos energijos" įmonių grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas atkreipė dėmesį, kad tokios investicijos dabar yra labai svarbios, nes žalioji energetika yra raktas į ateitį.

"Siekiame tapti globaliai konkurencinga bendrove ir vertiname, kad didelį vaidmenį ateities energetikos portfelyje sudarys žalioji energetika. Vienas iš "Lietuvos energijos" įmonių grupės veiklos prioritetų – elektros energijos gamyba tiek iš vėjo, tiek iš saulės. Užbaigus pastarąjį vėjo jėgainių parkų įsigijimo sandorį, savo portfelyje turėsime 76 MW instaliuotos vėjo elektrinių galios. Po šio sandorio "Lietuvos energija" bus antra pagal dydį vėjo energijos gamintoja Baltijos šalyse, užimanti 9 proc. rinkos", – teigė D.Maikštėnas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra kuria ir tūkstančius darbo vietų.

"Svarbu suprasti, kad atsinaujinanti energetika yra vietinė – tai kuria sąlygas naujų darbo vietų kūrimui, regionų plėtrai. Importuojant iškastinę energetiką (dujas, naftą ir kt.) lėšos palieka valstybę. Didėja energetinė priklausomybė nuo monopolinio tiekėjo. Pavyzdžiui, biomasės energetikos sektorius šiandien sukuria apie 7,5 tūkst. darbo vietų – jų skaičius tik auga", – džiaugėsi M.Nagevičius.

"Be to, matome, kad technologijos sparčiai vystosi ir gamybos iš atsinaujinančių išteklių savikaina kai kuriuose regionuose pradeda konkuruoti, o kai kuriais atvejais pralenkia ir tradicinę energetiką. Įvertindami šias tendencijas vystome žaliosios energetikos pajėgumus", – pridūrė "Lietuvos energijos" direktorius.

Ambicingi tikslai

LAIEK prezidentas M.Nagevičius džiaugėsi Lietuvoje vykdoma atsinaujinančių išteklių plėtra ir planais, kad iki 2050 m. tiek šilumos, tiek elektros sektoriuose energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba visiškai padengs energijos poreikius, o energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis, vertinant valstybės bendrą galutinį energijos suvartojimą, sudarys 80 proc.

"Tokie tikslai atrodo gana ambicingi, juos priėmus Lietuva stotų į gretą su pirmaujančiomis ES šalimis, keliančiomis panašius tikslus laikotarpiui iki 2035–2050 m. Kita vertus, šie tikslai yra tikrai realūs pasiekti, įvertinant tai, kad Lietuva ES yra laikoma valstybe, kurioje atsinaujinančios energetikos plėtros galimybės yra vienos geriausių, duoda daugiausia ekonominės naudos, didžiausią efektą bendrojo vidaus produkto augimui, yra vienos geriausių gamtinių sąlygų atsinaujinančiai energetikai vystyti ir labai gerai išvystyta infrastruktūra atsinaujinančiai energetikai plėtoti", – teigė M.Nagevičius.

Pasak LAIEK prezidento, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje jau 2020–2021 m. bus pasiektas apie 85 proc. rodiklis net ir neįgyvendinus jokių naujų projektų, išskyrus tuos, kurie jau dabar vykdomi. O elektros energetikos sektoriuje visos jau esamos iniciatyvos reiškia augimą nuo dabartinių 20 proc. galutiniame elektros vartojimo etape iki maždaug 35 proc. 2020–2021 m.

Iki 2030 m. net ir neintensyviai vystant vėjo energetikos jūroje plėtrą, nusidėvėjusias biokuro katilines keičiant biokuro kogeneracinėmis elektrinėmis, toliau vystantis saulės energetikai, elektros iš atsinaujinančių išteklių gamyba sieks apie 70 proc. viso elektros energijos poreikio, net ir numatant tokio poreikio augimą. Atsižvelgiant į tokią rinkos dinamiką, atnaujintoje strategijoje būtų galima kelti tikslą ne vien tik tenkinti energijos poreikius atsinaujinančiais ištekliais, bet ir tapti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių eksportuojančia nei importuojančia valstybe iki 2050 m.

"Lietuva jau viršijo šaliai nustatytą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodiklį. ES nustatytas įpareigojimas Lietuvai – 2020 m. iš bendrojo galutinio energijos suvartojimo 23 proc. turi sudaryti atsinaujinančios energijos ištekliai. Jau 2016 m. šis skaičius siekė 25,77 proc.", – džiaugėsi M.Nagevičius.

Elektrinės jūroje?

Šalia vėjo elektrinių gyvenantys žmonės skundžiasi dėl jų nuolat skleidžiamo triukšmo. Ir nors vieniems vėjo jėgainės atrodo gražiai ir įspūdingai, kitiems kliūva gadinamas natūralus kraštovaizdis. O kodėl panašių jėgainių neįrengus jūroje, kur visuomet būna didelis vėjas? "Lietuvos energijos" generalinis direktorius D.Maikštėnas teigė, kad ateityje yra planų plėsti atsinaujinančių išteklių energetiką panaudojant ir jūrą.

"Tikime, kad tvari plėtra, atsižvelgiant į suinteresuotų šalių interesus, yra tinkamas kelias plėtoti energetikos projektus. Sekame sparčiai besivystančią vėjo elektrinių jūroje technologiją ir ieškodami galimybių pasiekti numatytus valstybės tikslus, savo strategijoje iki 2030 m. numatėme galimybę plėsti elektros gamybą ir jūroje", – tikino D.Maikštėnas.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Aistis Radavičius sutiko, kad elektrinės jūroje – netolima ateitis. Tačiau kol kas ši rinka yra gana koncentruota. Ją vysto Vokietija, Didžioji Britanija, Škotija, Danija, Belgija, Nyderlandai. Taip pat pradeda Prancūzija, ruošiasi Švedija, Lenkija, Airija.

Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme 2017 m. buvo padaryti pakeitimai, pagal kuriuos Vyriausybė turi organizuoti jūrinius tyrimus, studijas ir atlikti kitus veiksmus iki 2021 m. siekiant nustatyti tinkamiausias vietas Lietuvos teritoriniuose vandenyse vystyti jūrinę vėjo energetiką. Kai tai bus padaryta ir bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl konkrečių vietų, turės būti parengta aukcionų tvarka, numatytas paramos mechanizmas, surengtas aukcionas. Ir tik tuomet galime sulaukti pirmų parkų jūroje.

"Tačiau šie procesai užtrunka. Todėl iš birželį patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijoje numatytų iš atsinaujinančių šaltinių planuojamo pagaminti elektros energijos kiekio matyti, kad iki 2030 m. neplanuojama, kad jūroje atsiras elektrinių. Nors galėtų... Bent jau verslas tam yra geriau pasiruošęs nei Vyriausybė ir prie gerų norų parkai galėtų atsirasti 2025–2026 m. Ir tikrai gali būti, kad elektrinės jūroje atsiras dar iki 2030 m., nes energijos gamybos kaina jūroje smarkiai pinga", – prognozavo A.Radavičius.