| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Lietuva vis sparčiau investuoja į atsinaujinančią energetiką, o numatytus tikslus viršija net keletą metų į priekį. Ekspertai prognozuoja, kad atsinaujinanti energetika ateityje taps vienu svarbiausiu valstybės variklių, todėl reikia ieškoti vis daugiau jos panaudojimo būdų.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
Raktas į ateitį
Rugpjūčio pradžioje "Lietuvos energija" įsigijo tris vėjo elektrinių parkus iš UAB "Stemma Group", kurių bendra galia – 34 megavatai (MW). "Lietuvos energijos" įmonių grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas atkreipė dėmesį, kad tokios investicijos dabar yra labai svarbios, nes žalioji energetika yra raktas į ateitį.
"Siekiame tapti globaliai konkurencinga bendrove ir vertiname, kad didelį vaidmenį ateities energetikos portfelyje sudarys žalioji energetika. Vienas iš "Lietuvos energijos" įmonių grupės veiklos prioritetų – elektros energijos gamyba tiek iš vėjo, tiek iš saulės. Užbaigus pastarąjį vėjo jėgainių parkų įsigijimo sandorį, savo portfelyje turėsime 76 MW instaliuotos vėjo elektrinių galios. Po šio sandorio "Lietuvos energija" bus antra pagal dydį vėjo energijos gamintoja Baltijos šalyse, užimanti 9 proc. rinkos", – teigė D.Maikštėnas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra kuria ir tūkstančius darbo vietų.
"Svarbu suprasti, kad atsinaujinanti energetika yra vietinė – tai kuria sąlygas naujų darbo vietų kūrimui, regionų plėtrai. Importuojant iškastinę energetiką (dujas, naftą ir kt.) lėšos palieka valstybę. Didėja energetinė priklausomybė nuo monopolinio tiekėjo. Pavyzdžiui, biomasės energetikos sektorius šiandien sukuria apie 7,5 tūkst. darbo vietų – jų skaičius tik auga", – džiaugėsi M.Nagevičius.
"Be to, matome, kad technologijos sparčiai vystosi ir gamybos iš atsinaujinančių išteklių savikaina kai kuriuose regionuose pradeda konkuruoti, o kai kuriais atvejais pralenkia ir tradicinę energetiką. Įvertindami šias tendencijas vystome žaliosios energetikos pajėgumus", – pridūrė "Lietuvos energijos" direktorius.
Ambicingi tikslai
LAIEK prezidentas M.Nagevičius džiaugėsi Lietuvoje vykdoma atsinaujinančių išteklių plėtra ir planais, kad iki 2050 m. tiek šilumos, tiek elektros sektoriuose energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba visiškai padengs energijos poreikius, o energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis, vertinant valstybės bendrą galutinį energijos suvartojimą, sudarys 80 proc.
"Tokie tikslai atrodo gana ambicingi, juos priėmus Lietuva stotų į gretą su pirmaujančiomis ES šalimis, keliančiomis panašius tikslus laikotarpiui iki 2035–2050 m. Kita vertus, šie tikslai yra tikrai realūs pasiekti, įvertinant tai, kad Lietuva ES yra laikoma valstybe, kurioje atsinaujinančios energetikos plėtros galimybės yra vienos geriausių, duoda daugiausia ekonominės naudos, didžiausią efektą bendrojo vidaus produkto augimui, yra vienos geriausių gamtinių sąlygų atsinaujinančiai energetikai vystyti ir labai gerai išvystyta infrastruktūra atsinaujinančiai energetikai plėtoti", – teigė M.Nagevičius.
Pasak LAIEK prezidento, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje jau 2020–2021 m. bus pasiektas apie 85 proc. rodiklis net ir neįgyvendinus jokių naujų projektų, išskyrus tuos, kurie jau dabar vykdomi. O elektros energetikos sektoriuje visos jau esamos iniciatyvos reiškia augimą nuo dabartinių 20 proc. galutiniame elektros vartojimo etape iki maždaug 35 proc. 2020–2021 m.
Iki 2030 m. net ir neintensyviai vystant vėjo energetikos jūroje plėtrą, nusidėvėjusias biokuro katilines keičiant biokuro kogeneracinėmis elektrinėmis, toliau vystantis saulės energetikai, elektros iš atsinaujinančių išteklių gamyba sieks apie 70 proc. viso elektros energijos poreikio, net ir numatant tokio poreikio augimą. Atsižvelgiant į tokią rinkos dinamiką, atnaujintoje strategijoje būtų galima kelti tikslą ne vien tik tenkinti energijos poreikius atsinaujinančiais ištekliais, bet ir tapti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių eksportuojančia nei importuojančia valstybe iki 2050 m.
"Lietuva jau viršijo šaliai nustatytą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodiklį. ES nustatytas įpareigojimas Lietuvai – 2020 m. iš bendrojo galutinio energijos suvartojimo 23 proc. turi sudaryti atsinaujinančios energijos ištekliai. Jau 2016 m. šis skaičius siekė 25,77 proc.", – džiaugėsi M.Nagevičius.
Elektrinės jūroje?
Šalia vėjo elektrinių gyvenantys žmonės skundžiasi dėl jų nuolat skleidžiamo triukšmo. Ir nors vieniems vėjo jėgainės atrodo gražiai ir įspūdingai, kitiems kliūva gadinamas natūralus kraštovaizdis. O kodėl panašių jėgainių neįrengus jūroje, kur visuomet būna didelis vėjas? "Lietuvos energijos" generalinis direktorius D.Maikštėnas teigė, kad ateityje yra planų plėsti atsinaujinančių išteklių energetiką panaudojant ir jūrą.
"Tikime, kad tvari plėtra, atsižvelgiant į suinteresuotų šalių interesus, yra tinkamas kelias plėtoti energetikos projektus. Sekame sparčiai besivystančią vėjo elektrinių jūroje technologiją ir ieškodami galimybių pasiekti numatytus valstybės tikslus, savo strategijoje iki 2030 m. numatėme galimybę plėsti elektros gamybą ir jūroje", – tikino D.Maikštėnas.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Aistis Radavičius sutiko, kad elektrinės jūroje – netolima ateitis. Tačiau kol kas ši rinka yra gana koncentruota. Ją vysto Vokietija, Didžioji Britanija, Škotija, Danija, Belgija, Nyderlandai. Taip pat pradeda Prancūzija, ruošiasi Švedija, Lenkija, Airija.
Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme 2017 m. buvo padaryti pakeitimai, pagal kuriuos Vyriausybė turi organizuoti jūrinius tyrimus, studijas ir atlikti kitus veiksmus iki 2021 m. siekiant nustatyti tinkamiausias vietas Lietuvos teritoriniuose vandenyse vystyti jūrinę vėjo energetiką. Kai tai bus padaryta ir bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl konkrečių vietų, turės būti parengta aukcionų tvarka, numatytas paramos mechanizmas, surengtas aukcionas. Ir tik tuomet galime sulaukti pirmų parkų jūroje.
"Tačiau šie procesai užtrunka. Todėl iš birželį patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijoje numatytų iš atsinaujinančių šaltinių planuojamo pagaminti elektros energijos kiekio matyti, kad iki 2030 m. neplanuojama, kad jūroje atsiras elektrinių. Nors galėtų... Bent jau verslas tam yra geriau pasiruošęs nei Vyriausybė ir prie gerų norų parkai galėtų atsirasti 2025–2026 m. Ir tikrai gali būti, kad elektrinės jūroje atsiras dar iki 2030 m., nes energijos gamybos kaina jūroje smarkiai pinga", – prognozavo A.Radavičius.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
 |
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
