Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. balandžio 23 d. Ukmergės miškų urėdijoje įvyko Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos veiklos ataskaitinis susirinkimas, kuriame asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą bei supažindino su 2010-2011 metų veiklos programa.
Susirinkime dalyvavo ne tik asociacijos nariai bei žaliavą jiems tiekiančių urėdijų ir įmonių atstovai, bet ir gausus būrys svečių. Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis kalbėjo apie tai, kaip svarbu kiekvienoje šalyje išskirti pagrindinius alternatyvios energijos gamybos prioritetus. „Tarkime, Afrikoje pirmenybė teikiama saulės energijai, Australijoje gali būti naudojama vėjo energija, o Lietuvoje kuras galėtų būti gaminamas iš biomasės. Einant tuo keliu mažinamas šiltnamio efektas, sukuriama daugiau darbo vietų, taip pat didinama nepriklausomybė nuo išsenkančių išteklių“, - kalbėjo R. Juozaitis.
Renginyje dalyvavęs Ukmergės rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas pažymėjo, kad Ukmergei, praėjusią savaitę nutraukusiai sutartį su dujomis centralizuotai miestą šildžiusia bendrove, biomasės ištekliai – labai aktualus dalykas. Be to Ukmergės miškų urėdija kasmet parduoda apie 70 tūkstančių kietmetrių malkoms tinkančios medienos. Pasak asociacijos direktoriaus Alekso Jakšto, ji yra viena didžiausių medienos tiekėjų biokuro gamintojų įmonėms.
Anot Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos urėdo pavaduotojo Gintauto Visalgos, platesnis biomasės naudojimas padėtų tapti kuo mažiau priklausomais nuo importuojamos energijos. Neseniai tarp Generalinės miškų urėdijos ir „Litbiomos“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis – svarbus žingsnis šia kryptimi.
Lietuvos miškų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis priminė, kad ne tik mūsų šaliai – visai Europos Sąjungai svarbus klausimas, kas mūsų energetikos laukia po penkiasdešimties metų. Šiuo metu jis yra aktualiausių temų sąraše.
Seimo nario Jono Šimėno, vadovaujančio darbo grupei, ruošiančiai Atsinaujinančių šaltinių energetikos įstatymo projektą, teigimu, šalyje yra didžiuliai nepanaudotos atsinaujinančios energijos ištekliai. Jis mano, kad 2020 metais atsinaujinanti energija mūsų šalyje sudarys 23 procentus visos energijos.
Renginio dalyviams pristatyti ir kiti svečiai – Trakų, Vilniaus, Anykščių urėdijų urėdai. Pasveikintas Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis, kuris neseniai apdovanotas Lietuvos energetikų garbės ženklu.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas