Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. vasario 26 dieną verslo žurnalas „Valstybė“ ir organizacinis partneris „ViaConventus“ „Radisson BLU Lietuva“ konferencijų centre septintus metus iš eilės surengė jau tradiciniu tapusį forumą – LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJA 2015.
Forumo organizatoriai sudarė galimybę verslo ir politikos lyderiams iš „pirmų lūpų“ sužinoti apie realiausius makroekonominių ir politinių pokyčių scenarijus bei jų įtaką verslui.
Konferencijoje pranešimus skaitė aukščiausio lygio bankų, finansinių ir valstybės institucijų bei stambių verslo įmonių vadovai arba vadovaujantys ekspertai, žinomi žurnalistai, rašantys ekonominėmis temomis.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą „Sprendimai didinantys biokuro teikiamą naudą Lietuvos ekonomikai“ skaitė Asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas. Prezidentas savo kalboje pristatė tris pagrindinius aspektus, kurie įrodo biomasės energetikos naudą Lietuvos valstybei. Pranešime buvo argumentuotai minima biokuro makro ir mikro nauda Lietuvos ekonomikai ir nepriklausomybei. Biokuras buvo įvardintas, kaip trečioji alternatyva diskusijoje apie dujas iš Rytų ar Vakarų.
Pranešimus konferencijos dalyje „Lietuvos energetika po biokuro revoliucijos ir pastačius SGD terminalą„ taip pat skaitė: Nerijus Rasburskis ( „Lietuvos energija“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius); Valdemaras Mazuronis (Europos Parlamento narys); Rymantas Juozaitis ( Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas); Vytautas Čekanavičius ( LITGAS pardavimo vadovas).
Virginijaus Ramanausko pranešimą „Sprendimai didinantys biokuro teikiamą naudą Lietuvos ekonomikai“ galite pamatyti čia.
Valentino Mazuronio pranešimą „ES CO2 politika, galimi pokyčiai ir įtaka energetikai“ galite pamatyti čia.
Rymanto Juozaičio pranešimą „Pasaulinės energetikos tendencijos“ galite pamatyti čia.
Vytauto Čekanavičiaus pranešimą „Dujų rinkos tendencijos 2015 m.“ galite pamatyti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas