| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. balandžio 14 – 16 dienomis „Radisson Blue“ viešbutyje Rygoje vykusi konferencija „Nordic Baltic Bioenergy 2015“, kurią organizavo Švedijos bioenergetikos asociacija „SVEBIO“ ir Latvijos biomasės asociacija „LATBIO“ sukvietė Europoje ir pasaulyje gerai žinomus biomasės energetikos ekspertus.
Konferencijoje dalyvavo asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas, Asociacijos direktorė Vilma Gaubytė, valdybos narys Remigijus Lapinskas bei direktorės asistentė Eglė Tauraitė. Lietuvos delegacijoje taip pat buvo UAB „Enerstena“, UAB „Axis industrines“, UAB „Granorama“, UAB „Energovia“ „Baltpool“ UAB atstovai. Ši konferencija yra viena didžiausių bioenergetikos konferencijų Baltijos regione ir yra asocijuota Latvijos prezidentūros bei Europos sąjungos Tarybos.
Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė AEBIOM prezidentas Gustav Melin, Latvijos prezidento patarėjas Europos ir ekonomikos klausimais Andris Piebalgs, taip pat konferencijos atidarymo sesijoje kalbėjo Nyderlandų Utrecht universiteto profesorius Martin Junginger, Europarlamentaras Krišjanis Karinš bei korporacijos FORTUM atstovas Esa Hyvarinen. Pirmoje konferencijos dalyje daugiausiai dėmesio buvo skiriama esamiems ir būsimiems politiniams sprendimams, kurie apsprendžia biokuro rinkos vystymąsi bei suteikia gaires ateities perspektyvoms bei tikslams. Buvo keliami klausimai apie būdus pasiekti EU sąjungos tikslus biomasės energetikai 2020 metams, kaip Baltijos šalys galėtų efektyviau ir darniau naudoti turimus bioenergetikos resursus.
Pirmosios dienos trečioje sesijoje prisistatė įmonės ir šalys, kurios biomasės energetikoje tikrai turi kuo pasigirti. Asociacijos prezidentas Virginijus Ramanauskas pristatė biomasės energetikos vystymąsi Lietuvoje - ką turime šiandien, kur link judame. Pranešime pristatyti ir pagrįsti 3 pagrindiniai teiginiai: biomasės energetika yra pati naudingiausia ekonomikai ir valstybei, biomasės energetika gali užtikrinti socialinį gerbūvį, biomasės energetika mažina atmosferos užterštumą ir įtaką klimato kaitai, pristatydamas šiuos teiginius prezidentas rėmėsi Lietuvos pavyzdžiu, kaip šalimi, kur biomasės energetika vystosi sparčiai ir kryptingai. Šioje dalyje taip pat kalbėjo UAB „Enerstena“ atstovas Lukas Fiodorovas bei UAB „Axis technologies“ atstovas Gediminas Venckus, kurie pristatė savo atstovaujamas įmones, naujus, įnovatyvius technologinius sprendimus, kurie aktualūs tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Antroji konferencijos diena buvo skirta aptarti technologijų plėtrai, kuri leistų efektyviau panaudoti biomasės resursus. Buvo aptarti atliekų deginimo klausimai, kur Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pristatė Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse elektrinėse būsimus atliekų deginimo planus. Antroji diena taip pat buvo skirta atkreipti dėmesį į eksporto/importo, transportavimo, biomasės energetikos efektyvumo didinimui Europoje.
Konferencijos antrąją dieną vainikavo debatai tarp svarbių Europos politikų, visuomenės atstovų. Debatuose dalyvavo ir Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, kuris savo kalboje teigė: „laikas biomasės energetikai jau atėjo!“ pabrėždamas, jog biomasės energetika gali padėti užtikrinti žemesnes kainas vartotojams bei Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Šiuose debatuose taip pat dalyvavo Švedijos energetikos ministras Ibrahim Baylan, Suomijos ekonomikos ministras Riku Huttunen, Novegijos energetikos ministras Kare Fostervold bei Latvijos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Didzis Palejs.
Trečioji konferencijos diena buvo skirta ekskursijoms į lankytinus objektus. Konferencijos svečiai aplankė „Fortum‘s“ biokuro jėgainę Jelgavoje, kuri buvo pirmoji didelė biokuro jėgainė Latvijoje, kurios produktyvumas 23 MW elektrai ir 45 MW šilumai. Antrasis lankytinas objektas – „LatGran“ granulių gamybos jėgainė Gulbene mieste, kuri buvo įkurta 2004 metais. Šiuo metu Latvijoje jau yra trys LatGran gamyklos, bendra produkcija- daugiau nei 400 000 tonų granulių per metus.
Konferencijos pranešimai:
Availability of sustainable biomass resources,
Martin Junginger, Ass. Prof., Utrecht University (Netherlands)
Profitable, sustainable bioenergy solutions for the Baltic region,
Esa Hyvärinen, Heat, Electricity Sales & Solutions, Fortum (Finland)
EU legislation, challenges ahead!
Jean-Marc Jossart, Secretary General AEBIOM (Belgium)
Biojetfuel from woody biomass. Opportunities in the Nordic and Baltic countries?
Olav Mosvold Larsen, Senior Executive Adviser Avinor AS (Norway)
The dynamics of the global pellet industry going forward,
Anders Gemmel, Pöyry London (United Kingdom)
SunPine – A forest based bio-economy innovation, Magnus Edin, CEO SunPine (Sweden)
Biomass energy development in Lithuania,
Virginijus Ramanauskas, President of LITBIOMA (Lithuania)
Enerstena – heating your business,
Lukas Fiodorovas, Sales Manager Enerstena Ltd. (Lithuania)
Bioenergy in Denmark – the biggest contributor of renewable energy in the country of windmills
Michael Persson, Head of secretariat DI Bioenergi (Denmark)
Efficient heat and CHP plant technologies,
Gediminas Venckus, Export Sales Representative UAB Axis Technologies (Lithuania)
Potential of short rotation forest and short rotation coppice as additional resource for biomass production in Latvia
Dagnija Lazdina, Latvia State Forest Research Institute (Latvia)
Sustainable sourcing and cascading of forest products in EU-28
Richard Sikkema, Postdoc Researcher, Joint Research Centre (Italy)
”The bigger the better?!” – Smarter transport with high-capacity trucks
Maria Iwarsson-Wide, Program Manager Skogforsk - The Forestry Research Institute of Sweden (Sweden)
Stationary biomass processors – Chips with lower costs
Timo Saalasti, President, CEO Saalasti (Finland)
Using waste resources at a Swedish pulp and paper mill for production of microalgae biomass
Susanne Ekendahl, Researcher atSP Technical Research Institute (Sweden)
Modern flue gas cleaning – How to use waste for heat and electricity with very low environmental impact
Per Lindgren, Götaverken Miljö (Sweden)
Power and heat from waste, choice of technology and some current projects
Simon Jansson, Ragn-Sells Miljökonsult (Sweden)
Renewable energy development in Lithuania with special focus on better utilisation of waste streams
Martynas Nagevičius, Lithuanian Renewable Energy (Lithuania)
Wood powder to heat and industrial steam,
Kari Liukko, Sales Manager, Renewa (Finland)
Amandus Kahl flat die pelleting press – A major component of worldwide pellet production
Sebastian Wache, Area Manager Amandus-Kahl (Germany)
Energy optimisation of the production tools
Thierry Rami, Promill-Stolz (France)
Second-generation biofuels from the benchtop to the gas tank
Arthur J. Ragauskas, Professor University of Tennessee and Governor’s Chair in Biorefining (USA)
The journey towards a sustainable oil refinery
Åsa Håkansson, Business Developer Preem (Sweden)
Demonstration of wood pyrolysis on a commercial scale and potential starting point for biorefineries
Ruud Meulenbroek, BTG BioLiquids BV (Netherlands)
Methanol, a viable solution to liquid energy storage and sustainable fuels
Eelco Dekker, Chief Representative Europe, Methanol Institute (Netherlands)
Efficient use of biomass for energy production
Edgars Vigants, Latvian Biomass Association LATBIO (Latvia)
Biomass CHP in Latvia: Now and in the future
Ginta Cimdiņa, Country Manager of Fortum HESS division Jelgava (Latvia)
Challenges and chances of flue gas condensers
Roger Stahel, CEO IS SaveEnergy (Switzerland)
Peat as a strategic local fuel together with woodfuel in our region, experiences in Sweden
Magnus Brandel, Neova (Sweden)
The Baltic area – Part of the supply basket for future wood chip consumption in Copenhagen
Anders Evald, HOFOR (Denmark)
International trade of energy biomass – Role of wood fuels
Jussi Heinimö, Miktech (Finland)
Expanding the markets for biogenic raw materials from forests
Lena Bruce, Business Developer Sveaskog (Sweden)
Visions on bioenergy trade over the Baltic Sea in a 10-year perspective
Didzis Palejs, President LatBio (Latvia)
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
