Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Su tautų išlikimui grėsmę keliančiomis klimato kaitos pasekmėmis būtina kovoti veiksmingiau – tokią žinutę pasauliui siunčia Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių narių 22-oji konferencija (COP22). Maroke beveik dvi savaites trukusiame viename svarbiausių tarptautinių aplinkosauginių renginių pasaulyje buvo aptariami didžiausi iššūkiai, susiję su klimato kaitos pokyčiais, bei siekiama įtvirtinti priemones, kurios leistų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą.
Paryžiaus susitarimą 2015 metais pasirašė 191 valstybė, tarp jų – visos Europos Sąjungos šalys, taigi ir Lietuva. Tai buvo ilgų ir sudėtingų derybų rezultatas siekiant itin ambicingo tikslo. Tačiau, nepaisant Prancūzijoje vykusios COP21 konferencijos sėkmės, tolesnis susitarimo vykdymas priklausys nuo to, kaip seksis praktiškai įgyvendinti konkrečius planus. Kaip šalims sekasi mažinti taršą bus vertinama kas penkerius metus.
COP22 Konferencijos metu ne kartą pabrėžta, kad siekiant, jog vidutinė temperatūra nekiltų daugiau nei 2°C, kiekviena šalis turi dar efektyviau naudoti energiją bei jos resursus ir dar sparčiau diegti atsinaujinančius energijos išteklius. Tiek verslo atstovų, tiek valstybių bei ES atstovų ne kartą pabrėžtas poreikis įvesti (o šalyse, kurios jau įvedusios, didinti) anglies dioksido(CO2) mokestį. Tai turėtų būti padaryta atitinkamai mažinant kitus mokesčius, vienas iš dažniausių pavyzdžių – gyventojų pajamų mokestis.
COP22 Konferencijoje dalyvavo ir Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, valdybos narys bei Pasaulinės Biomasės Energetikos Asociacijos (World Bioenergy Association) prezidentas Remigijus Lapinskas. Pasaulinės Biomasės Energetikos Asociacija konferencijos metu pristatė ir pateikė deklaraciją, kurioje apskaičiuotas kelias siekiant jau įvardintos ne daugiau nei 2°C vidutinės temperatūros kilimo tikslo – iškastinio kuro naudojimo visiškas sustabdymas iki 2050-ųjų metų. Pagrindiniai įrankiai šiam tikslui pasiekti yra šie:
Pasaulinės konferencijos metu buvo pripažinta, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, į šį procesą daug aktyviau turės įsitraukti tiek sprendimų priėmėjai, tiek verslas, tiek visuomenė. Nors Pasaulis eina teisinga kryptimi, nesant susitelkimo ir neįgyvendinant užsibrėžtų tikslų ženkliai aktyviau ir greičiau jie nebus pasiekti, o vidutinei temperatūrai pakilus 2°C ar daugiau procesas nebebus sustabdomas ir Pasaulis vietoje pastangų jį sustabdyti turės dėti visas pastangas prie šio proceso prisitaikyti. Toks procesas sąlygotų ne tik didžiulius gamtinius pokyčius, įvairias nelaimes, daugelio gyvūnų ir kitų gyvybės formų išnykimą, bet ir multimilijoninį tautų kraustymąsi.
Daugiau informacijos apie COP22 konferenciją: http://www.iisd.ca/climate/cop22/; http://sdg.iisd.org/news/
Pasaulinės Biomasės Energetikos Asociacijos COP22 metu pateikta deklaracija: http://worldbioenergy.org/node/1016
Pasaulinės Biomasės Energetikos Asociacijos Iškastinio kuro naudojimo sustabdymo strategija: http://worldbioenergy.org/node/1019
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas