| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą, tad neseniai prasidėjusiam šildymo sezonui, atrodytų, visi turėjo pasiruošti. Tačiau tiek gamintojų, tiek prekiautojų vis dar teiraujamasi, kaip gi išsirinkti tinkamas granules, kad jos ir efektyviai šildytų, ir negadintų šildymo įrenginio. Visą tiesą apie kokybiškas ir efektyvias granules sutiko papasakoti Lietuvos biomasės energetikos LITBIOMA ekspertai.
Pirkti tik iš patikimų tiekėjų
Patardamas, kaip išsirinkti kurą šildymo įrenginiams, granulių prekiautojų atstovas Saulius Rasimavičius sako, kad klaidingai manoma, esą granulės yra granulės, taigi visos vienodos, tad esminis pasirinkimo kriterijus yra kaina. Toli gražu tai – netiesa.
„Vartotojas turėtų žinoti, kad granulės nėra vienodos. Kai jos prastos kokybės (pavyzdžiui, gaminant naudojama nenužievinta žaliava arba priemaišos), pelenai pradeda šlakuotis, t. y. lakieji pelenai nusėda ant šilumos perdavimo paviršių, taip užkemšamas degiklis ir sutrikdoma jo veikla, arba jų susidaro labai daug. O kuo daugiau pelenų, tuo dažniau tenka šildymo įrenginį valyti, vartotojui yra nepatogu, – aiškina p. Saulius. – Be to, vartotojas turėtų žinoti, kad per daug suspaustos ar drėgnos granulės gali neužsidegti iš pirmo ar net antro bandymo, dėl to trumpėja uždegimo teno tarnavimo laikas. Tad norint išvengti tokių nemalonumų, reikėtų rinktis tik sertifikuotus medienos granulių tiekėjus ir gamintojus. Tai panašu į automobilio kuro bako papildymą oficialiai veikiančioje degalinėje – užsipylei ir iki kito papildymo važiuoji be netikėtumų“.
Svarbiausia – peleningumas ir grynasis kaloringumas
Granulių gamintojų atstovas Girmantas Praninskas teigia, kad vienas svarbiausių granulių kokybės kriterijų yra peleningumas, t. y. kiek procentų pelenų lieka sudeginus granules.
„Kokybiškų ENplus® A1 granulių peleningumas neviršija 0,7 % (sudeginus vieną toną granulių lieka ne daugiau kaip 7 kg pelenų), jei didesnis, vadinasi, yra daugiau mineralinių priemaišų, kurios degimo metu šlakuojasi, užkemša degiklį, kol galiausiai tenka kviesti meistrą, – įsitikinęs granulių gamintojų atstovas. – Kitas parametras yra energetinė vertė, arba grynasis granulių kaloringumas. ENplus® A1 granulių grynasis kaloringumas yra nuo 4,6 kWh/kg. Tačiau dažnai pardavėjai ir (ar) gamintojai „pagerina“ peleningumo ir šilumingumo parametrus, pvz., mačiau parduotuvėje ant pakuotės užrašą „Šilumingumas 5,5 kwh/kg“, o tai yra nerealu (dažniausiai – apie 4,7 kwh/kg)“.
Tiesa, G. Praninskas nurodo, kad dar „labai svarbus yra granulių dydis. Lietuvoje populiariausios 6 mm skersmens (gali būti ir 8 mm), o kokios yra tinkamiausios konkrečiam katilui, reikėtų pasidomėti naudojimo instrukcijoje. Jei maišelyje yra daug dulkių arba granulių, mažesnių nei 3,15 mm, reikėtų suabejoti jų kokybe, nes šis parametras irgi tikrinamas. Taip pat svarbus granulių ilgis: negali būti ilgesnės nei 45 mm (katilų gamintojai rekomenduoja 20–35mm), kitaip jos gali užkimšti granulių padavimo į katilą įrangą“.
Praninskas pataria, ką daryti nusipirkus nekokybiškas granules:
Kad granulės negadintų katilo
Katilų bei įrangos gamintojo atstovas Andrius Černiauskas sako, kad granulės negadintų deginimo įrangos, reikia rinktis tokias, kokias nurodė degiklio gamintojai naudojimo instrukcijoje. Juk prastos kokybės granulės apaugina šilumokaitį ir degiklį suodžių, šlakų sluoksniu, kuris neleidžia perduoti šilumos termofikatui šilumą perduodančiam skysčiui (dažniausiai vandeniui). Vadinasi, granulės dega veltui.
Į klausimą, ar šildymo įrangai taikoma garantija, jei gyventojas kūrena nekokybiškomis,
nesertifikuotomis granulėmis, p. Andrius atsako: „Garantija galioja, jei degiklis prižiūrimas, t. y. laiku valomas ir neperkaitinamas. Ji netaikoma, kai degiklis yra perkaitintas, sulūžęs dėl šlako pertekliaus ar kitų defektų, atsiradusių dėl nepriežiūros“.
Černiausko patarimai, kad katilas tarnautų ilgiau:
ENplus® garantuoja
Norint išvengti ekspertų minimų problemų, verta atidžiai rinktis kurą. Geriausias granulių savybes užtikrina sertifikuota produkcija. Vienas iš medienos granulių kokybės užtikrinimo garantų yra ENplus sertifikavimo sistema. LITBIOMA sertifikavimo sistemų koordinatorė Agnė Babelytė paaiškina, ką reiškia ENplus® granulių sertifikavimas.
„Šiuo prekės ženklu pažymėta produkcija atitinka šios sistemos deklaruojamus parametrus, paremtus ISO ISO 17225-2 arba dar griežtesniais reikalavimais. Tai reiškia, kad šį ženklą naudojančios įmonės ir jų gaminama produkcija bei paslaugų kokybė yra nuolat tikrinamos (atliekami auditai, tiriama produkcija ir t. t.). Įmonės privalo ne tik atitikti ENplus® kokybės klasių (A1, A2 ir B) reikalavimus, bet ir ant pakuočių nurodyti tik pakuotės turinį atitinkančius parametrus. Vartotojas, perkantis ENplus® ženklu pažymėtą produkciją, yra garantuotas, kad ji pasižymi atitinkamu grynuoju kaloringumu, peleningumu, drėgnumu, ilgiu, smulkių dalelių kiekiu ir t. t.“, – pasakoja sertifikavimo specialistė.
Kaip atskirti klastotes?
Visus Lietuvoje sertifikuotus gamintojus ir prekybininkus, taip pat informacijos apie sertifikavimo sistemą galima rasti oficialiame ENplus® puslapyje: https://www.enplus-pellets.eu
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
