Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Jau nebe pirmą kartą Lietuvos pasienyje sulaikyti didesnį nei leidžiama radiacijos lygį skleidžiantys kroviniai nepagrįstai tapatinami su biokuro įvežimu, taip sėjant nepagrįstą nepasitikėjimą biokuro pramonės sritimi.
Taip nutiko ir šį mėnesį naujienų portalo Lrytas.lt žurnalistui aprašant į Belgiją iš Baltarusijos per Lietuvos sieną bandytus įvežti medinius padėklus, kurių krovinį pasieniečiai sustabdė dėl padidėjusios radiacinės spinduliuotės. Padėklai žurnalisto straipsnyje pavirto biokuru, pabrėžiant, jog radioaktyvumo pavojus padidėjo, kai valdžia nusprendė, jog pagrindinę biokuro dalį šilumos gamintojai turi pirkti per „Baltpool“ biokuro biržą, kurioje sandorius lemia kaina. Ar gali būti kažkas absurdiškiau?
Lietuvoje daugiausiai naudojama vietinio biokuro ir tik apie 8-10 proc. jo pas mus yra įvežama iš įvairių užsienio valstybių. Įvežama dalis iš Baltarusijos ir Ukrainos yra dar menkesnė.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba viešai yra pateikusi duomenis, jog dažniausiai sulaikytus pasienyje krovinius su padidėjusia radioaktyvia spinduliuote sudaro arba trąšos, arba statybinės medžiagos (ugniai atsparios plytos ar skiedinys, keraminės plytelės, keraminiai unitazai ir pan.). Todėl suabsoliutinti, jog stabdomi kroviniai su padidėjusia radiacine spinduliuote yra biokuras – ne tik neetiška, bet ir absurdiška. Kodėl žurnalistai neskambina pavojaus varpais, jog žmonės gali gyventi namuose, pastatytuose iš radiacinę spinduliuotę skleidžiančių statybinių medžiagų?
Šiandien pasieniečiai turi visas reikalingas technologijas, kad galėtų krovinius, kurie skleidžia didesnį nei leidžiama radiacijos lygį, sulaikyti, kad jie nepatektų į Lietuvos teritoriją.
Be to, Radiacinės saugos centras yra atlikęs lietuviškos bei įvežtinės medienos, tarp kurios yra ir skirta biokurui, bei pelenų radiologinius tyrimus, kurie parodė, jog medienos tarša, jei tokia ir būna, yra gerokai mažesnė už nustatytą nereguliuojamą jos lygį ir ji nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai.
Kalbant apie medienos pelenus ir jų naudojimą, Lietuvos teisės aktai numato pelenų taršos stebėsenos tvarką ir pelenai be kontrolės negalėtų būti naudojami trąšai, jei tarša viršytų nustatytą nereguliuojamą jos lygį.
Komentarai apie tai, kad radioaktyvi mediena, kaip pigi biokuro žaliava, iš Baltarusijos ir Ukrainos patenka į Lietuvą dėl pradėjusios veikti biokuro biržos – absoliučiai nelogiški. Dažnai tai, ar įvyks sandoris, lemia ne tik kaina, bet ir biokuro kokybė, kuri dar ir tiriama pirkėjo laboratorijose. Be abejonės, papildomų atsargumo priemonių turėtų imtis ir biokuro pirkėjai, jei jie žaliavą perka iš padidėjusios rizikos valstybių.
Tokie neetiški žurnalisto komentarai sėja nepasitikėjimą, bet ir menkina biokuro biržos vaidmenį. Būtent Lietuvoje pradėjusi „Baltpool“ birža biokuro rinką padarė daug skaidresnę, leido ir nedideliems biokuro gamintojams patekti į rinką. Biokuro biržos atsiradimas sudarė galimybę į rinką ateiti miškų savininkams, ūkininkams, kurie gali vykdyti nedidelės apimties sandorius. Tai leido sudaryti didesnę konkurenciją ir užtikrinti pigesnę šilumos kainą vartotojams bei kurti pridėtinę vertę čia, Lietuvoje.
Lietuvos biokuro pramonės šaka sparčiai vystosi ir jau šiandien yra sukūrusi apie 6500 darbo vietų, kurios, manoma, iki 2020 metų išaugs iki 10000 vietų. O tai teigiamai prisidės prie regioninės plėtros, nes darbo vietos biokuro pramonės sektoriuje yra kuriamos regionuose. Savivaldybės sulauks didesnių įplaukų į savo biudžetus, nes bus sumokami papildomi mokesčiai. Biokuro naudojimo skatinimas turi teigiamą įtaką ir eksporto – importo balansui. Naudojant vietinį kurą kasmet sutaupomi šimtai milijonų eurų, kurie lieka Lietuvoje.
Biomasės išteklių Lietuva turi pakankamai, jog iš jų galėtų apsirūpinti šiluma ir elektros energija. Lietuvoje kasmet atsinaujinantis biomasės potencialas siekia 2 mln. tonų naftos ekvivalento, didžioji dalis potencialo lieka nepanaudota.
Taigi Lietuvoje ir toliau biokuro rinkoje vyraus lietuviška žaliava, todėl nereikia baimintis, jog padidės biokuro įvežimas iš kitų, valstybių. O dėl krovinių ir minimalios dalies biokuro, gabenamo iš Baltarusijos ir Ukrainos, esu tikras, jog reikiamos institucijos ir toliau profesionaliai rūpinsis, jog Lietuvą pasiektų tik saugūs kroviniai.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas