| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Pastaruoju metu žiniasklaidos priemonėse pasirodė nemažai publikacijų apie tai, kad dėl biokuro kainų augimo jau šį sezoną kils ir šildymo kainos. Tai nemenkai išgąsdino didžiąją dalį visuomenės. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA tokius energetikos rinkos ir kitų sričių atstovų pasisakymus laiko spekuliacija bei išsamiai paaiškina, kas iš tikrųjų turi įtakos pokyčiams biokuro sektoriuje.
„Pastebėjome, kad kalbėdami apie biokuro kainas, mažai apie tai išmanantys asmenys daugiau vadovaujasi emocijomis pagrįstais argumentais. Visų pirma kalbėti reiktų pradėti nuo to, kokios yra biokuro kainos sudedamosios dalys. Žaliavos kaina sudaro per 70 ar daugiau proc. biomasės savikainos. Kitos išlaidos – darbo užmokesčiui, amortizacijai, sandėliavimui, transportavimui, administravimui – taip pat nuolat auga“, – dėsto asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė. Anot jos, kainos dabar tikrai nėra rekordinės. Anaiptol šiemet jos grįžo į 2014 m. lygį.
Tai patvirtina ir energijos išteklių biržos „Baltpool“ atstovai. Labai svarbu suprasti, jog biokuras yra medienos rinkos dalis. Jo kaina mažai susijusi su dujų ar naftos kainų svyravimo tendencijomis. Pasaulio ekonomikai klestint, medienos kainos siekia dešimtmečio rekordus. Vienos iš žaliavų – malkinės medienos – kaina Valstybinės miškų urėdijos aukcionuose per metus pakilo 42,5 %“, – primena „Baltpool“ atstovai.
Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas akcentuoja ir darbo užmokesčio didėjimą, kuris, be abejonės, turi įtakos ir biokuro sektoriuje veikiantiems darbdaviams. „Vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo maždaug 9,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį, jog biomasės energetikos sektoriaus atstovai vis dar sunkiai randa kvalifikuotų darbuotojų, pavyzdžiui, medienos smulkintuvo operatorių. Ypač sunki situacija yra susidariusi regionuose, tad siekdamos išlaikyti profesionalius darbuotojus, biomasės energetikos įmonės turi didinti atlyginimus“, – aiškina R. Lapinskas.
Taip pat svarbu suprasti, jog pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo ganėtinai šiltos žiemos. Tai lėmė, jog biokuro tiekėjai ir gamintojai dirbo su nuline arba netgi minusine marža. 2017 metais dėl lietaus Lietuvos miškuose susiklostė ekstremali situacija – drėgmės perteklius apsunkino medienos išvežimą iš miškų, todėl darbai buvo atidėti net keliems mėnesiams. Žiemos viduryje susidurta su biokuro trūkumu. Dabar įmonės, turėdamos tokią patirtį, kaupia biokurą sandėliuose ir atsakingai laukia žiemos.
Kokios įtakos biokuro kainos didėjimas turės šildymo sąskaitoms?
Sprendžiant iš sandorių, kurie formuojasi ateinančiam šildymo sezonui, biokuro kaina turėtų kilti apie 20 - 25 %, o tai gali lemti šilumos kainos augimą tik 0,3 – 0,4 euro cento už kilovatvalandę. „Biokuras bendrojoje šilumos kainoje sudaro tik vieną penktadalį kainos. Taigi, kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį, nėra teisinga. Naudoti biokurą centralizuotos šilumos gamybos procese vis tiek yra gerokai pigiau ir ekologiškiau nei rinktis gamtines dujas. Galime palyginti, gamtinės dujos šilumos tiekėjams birželį kainavo 449 eurus/tne. Tai reiškia, kad net esant dabartinėms biokuro kainoms, jis kainuoja perpus pigiau nei dujos“, – apibendrina V. Gaubytė.
Biokuras ir jo alternatyva – palyginkime naudą
Iškastinės energetikos atsisakymas įvedant biokurą CŠT sistemoje ne tik prisidėjo prie aplinkosauginių problemų sprendimo, bet ir leido šilumos tiekėjams parduoti Apyvartinius taršos leidimus (ATL), kurių kaina per pastaruosius metus išaugo nuo ~4 iki 21 Eur.
Lietuvoje ATL prekybos sistemoje veikiantys įrenginiai 2017 metais energijos gamybai sudegino 640035 tne (26797 TJ) biomasės. Jei vietoje biomasės šiuose įrenginiuose būtų energijai gauti naudojamos gamtinės dujos, tai sąlygotų maždaug 1,502 mln. t didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijas.
Biomasės naudojimas energijai gaminti leidžia veiklos vykdytojams sumažinti savo metines sąnaudas (arba padidinti pajamas, parduodant ATL) maždaug 31,54 mln. eurų per metus. ATL rinkos kaina šiuo metu yra ~ 21 eur/ATL (ši vertė nuolat kinta, prognozuojamas kilimas iki 25 eur/ATL).
Jei CŠT sistemoje visą biokurą pakeistumėm dujomis, tai 2017 metais papildomos sąnaudos kurui įsigyti, įvertinus vidutinį biokuro ir dujų kainų skirtumą 2017 metais, siektų apie 113 mln. eurų. Taip pat 1,22 milijonais tonų išaugtų CO2 emisijos CŠT katilinėse ir elektrinėse, kas sudarytų 26 mln. eurų papildomų išlaidų. Viso ~ 140 mln. eur. išlaidų!
LITBIOMA siūlymai, ką daryti, kad biokuro kaina būtų teisinga, tiekimas stabilus, o šilumos tiekimas galėtų toliau sėkmingai veikti ir nešti naudą ne tik valstybei bet ir kiekvienam šilumą vartojančiam žmogui?
Apie LITBIOMĄ: Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA vienija per 40 įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos ir tiekimo, biokuro technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), šilumos energijos gamybos srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Daugiau informacijos: LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, tel. +370 624 86195, vilma.gaubyte@biokuras.lt.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
