Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Katilinei vieta buvo parinkta Žemųjų Šančių rajone. Buvo apskaičiuota, kad būtent šioje Kauno miesto dalyje pastačius katilinę pagerės viso miesto integruoto šilumos tinklo hidraulika. Naujoji katilinė yra moderni ir efektyvi, joje įdiegti inovatyvūs technologiniai sprendimai. Projekto vystytoja, bendrovė „Ekopartneris“, projektuodama katilinę, rinkosi tinkamiausią pagal aplinkosauginius, technologinius ir finansinius parametrus šilumos gamybos technologiją. „Mūsų įmonės tikslas – aplinkos taršos mažinimas,“ – sakė bendrovės „Ekopartneris“ direktorius Romualdas Rutka.
Šioje biokuro katilinėje yra įdiegti keli unikalūs technologiniai sprendimai. Tai multiciklonas ir elektrostatinis dūmų filtras, kuris leis sumažinti oro taršą iki griežčiausių Europos Sąjungos (ES) taršos normatyvų. ES normatyvai yra gerokai mažesni, nei šiuo metu Lietuvoje nustatytos taršos ribos. Kol kas tai vienintelė tokios galios katilinė Kauno mieste, įrengusi moderniausią ir didelio išvalymo laipsnio dūmų filtravimo sistemą.
Katilinėje veiks du aukšto efektyvumo, po 7 MW galios katilai ir 3,5 MW šiluminės galios kondensacinis ekonomaizeris, kuris gamins šiluminę energiją panaudojant biokuro katilų išmetamų dūmų likutinę šilumą. Dar vienas išskirtinis sprendimas – tai unikali kuro padavimo sistema, suprojektuota specialiai šiai katilinei. Kuro sandėliai yra įgilinti iki 5 metrų, iš ten kuras automatizuota linija paduodamas į pakuras.
Greta pagrindinio šilumos gamybos bloko yra pastatyta 160 kW elektros ir 180 kW šiluminės galios kogeneracinė jėgainė. Šios jėgainės esant reikalui taps rezerviniu autonominiu įrenginiu, jei atsirastų sutrikimai išoriniame elektros skirstomajame tinkle. Pagaminta elektros energija būtų tiekiama biokuro katilinės įrenginiams, kad šilumos energijos gamyba nenutrūktų.
Per metus katilinė bus pajėgi pagaminti apie 120 GW šilumos energijos, kuri bus tiekiama į Kauno miesto integruotą šilumos tiekimo tinklą. Tokiam šilumos kiekiui pagaminti prireiks apie 50 tūkst.t medienos ir jos atliekų. Tai prilygsta apie 2000 didelių biokurą vežančių sunkvežimių skaičiui.
Viso projekto vertė yra apie 5,9 mln. eur, beveik trečdalis lėšų yra skirta iš ES struktūrinių fondų pagal Sanglaudos veiksmų skatinimo programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Kuras bus perkamas biokuro biržoje ir iš privačių biokuro tiekėjų tiesioginiais kontraktais.
„Ekopartneris” biokuro katilinės statybos generalinis rangovas buvo Asociacjos LITBIOMA narė UAB „Axis Technologies”, taip pat statybos ir montavimo darbus atliko subrangovai „Elektrėnų energetikos remontas“, „Šiluminės energijos sistemos“, „Šebsta“ ir kitos. Statinio projektavimo darbus vykdė „Sweco Energy Consulting“. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas – „Energetikos inžinerija“.
Katilinėje jau pavasarį buvo atlikta bandomoji eksploatacija, kuri patvirtino, kad sumontuoti įrenginiai veikia tinkamai, statybos rezultatai atitinka statinio projekto sprendiniams. Pirmoji šiluma iš naujos biokuro katilinės Kauno miesto šilumos vartotojus pasiekė 2015 m. I ketvirčio pabaigoje, o šio šildymo sezono metu katilinė jau tieks šilumą Kaunui visų pajėgumu.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas