Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. gruodžio 8 d. dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė Naglio Navako straipsnis: "Kitais metais – kokybės reikalavimai biokurui". Visą straipsnį galite rasti čia.
Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigalios nauji biokuro kokybės reikalavimai – nuo tada šalyje kietasis biokuras turės atitikti minimalius numatytus kokybės reikalavimus ir neviršyti nustatytų didžiausių leistinų cheminių elementų kiekių sudėtyje.
Kietojo biokuro kokybės reikalavimus trečiadienį įsakymu patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Juose apibrėžiama kietajam biokurui gaminti naudojamų medžiagų kilmė bei šaltiniai, prekiniai pavidalai ir kitos pagrindinės savybės.
Centriniame būstų šildyme biokuras šiandien sudaro du trečdalius viso deginamo kuro, o individualiai šildomuose namų ūkiuose biokuro dalis dar didesnė.
„Intensyviai naudodami biokurą stipriname šalies energetinį saugumą, prisidedame stabdant klimato kaitą bei mažiname šilumos kainas vartotojams. Tačiau visas šias naudas nubrauksime, jei deginsime nekokybišką ar užterštą biokurą. Todėl ministerija nustatė aiškius ir griežtus reikalavimus šio kuro kokybei. Lietuvoje biokuro naudojimas yra vienas didžiausių tarp ES šalių, esame sukūrę pažangiausią pasaulyje biokuro biržą, dabar atėjo laikas užtikrinti biokuro kokybę – tai vienas svarbiausių žingsnių, rūpinantis ne tik darnia energetika, bet pirmiausia visų mūsų sveikata“, – sako Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.
Šiandien netinkamos kokybės ar taršus biokuras ypač dažnai naudojamas namų ūkiuose, kur deginami pramoninės kilmės šalutiniai produktai ar net komunalinės atliekos. Šildymo sezono metu tankiau apgyvendintose vietovėse deginamas toks nekokybiškas biokuras sukelia neigiamą poveikį aplinkai, nes į atmosferą išmetami pavojingi junginiai. Taip pat kartais pramoninės kilmės šalutiniai produktai ar net atliekos naudojamos kaip žaliavos kietojo biokuro gamyboje, kuris vėliau patenka į rinką.
Reikalavimai bus taikomi visiems kietojo biokuro gamintojams, importuotojams, pardavėjams ar naudotojams, o jų laikymąsi prižiūrės Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos institucijos.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas