| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Viena seniausių Lietuvoje energetikos įmonių „AB „Klaipėdos energija“ nuo šių metų vasaros ėmė įgyvendinti Lypkiųrajoninės katilinės rekonstrukcijos projektą, pagal kurį įrengs 8 megavatų (MW)galios garo katilą, kūrenamą biokuru. Šioje katilinėje gaminamas produktas – pramoninis garas - Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos įmonėms atvers galimybę išvengtinebūtinų investicijųir leis naudotis pigia bei ekologiška energija.
Poreikis padiktavo paslaugą
Prieš kelis dešimtmečius garas uostamiestyje buvo naudojamas daugelyje pramonės įmonių. Gamybiniams procesams jis buvo reikalingas duonos ir pieno kombinatams, saldainių fabrikui, alaus daryklai, gelžbetonio konstrukcijų gamyklai. Kiekvienoje miesto dalyje esančiose katilinėse „Klaipėdos energija“ turėjo garo katilus ir gamindavo bei tiekdavo pramoninį garą į įmones specialiai nutiestais garo vamzdynais.
„Ilgainiui garo poreikis sumažėjo, nes vienos įmonės keitė technologijas, kitos pasistatė savo katilines, – pasakoja didžiausios Vakarų Lietuvoje energijos gamintojos AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas. – Pastaruoju metu pramonės įmonės koncentruojasiKlaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), garo tiekimas technologiniams procesams čia vis dar yra aktualus. Tačiau gaminti garą deginant gamtines dujas – neracionalu. Ieškodami efektyvesnių ir pigesnių energijos resursų, nusprendėme rekonstruoti Lypkių rajoninę katilinę“.
Įdarbins garą
Vasarąbendrovės „Enerstena“ pradėta rekonstruoti Lypkių katilinė garą gaminti pradės kitų metų pradžioje. Jau baigiamas montuoti 8 MW garo katilas bus kūrenamas biokuru, taip pat bus pastatytas kondensacinis dūmų ekonomaizeris.
„Katiluose įkaitintas vanduo, virtęs reikiamos temperatūros bei slėgio garu, bus tiekiamas į mūsų garo kolektorių, o iš ten – LEZ‘o pramonės įmonėms. Gamyboje susidaręs kondensatas bus grąžinamas atgal į katilinę, o perteklinis garas bus perduodamas į mūsų pašildytuvus, kuriuose pašildysime termofikacinį vandenį. Paprastai kalbant, visapusiškai „įdarbinsime“ garą ir neliks jokių šalutinių ar nepanaudotų produktų“, –tvirtinaA. Katinas.
Renkasi centralizuotą energiją
Nors LEZ‘e veikiančioms įmonėms išlieka galimybė garą gamintis pačioms, centralizuotos šilumos energijos tiekėjas įsitikinęs, kad jų produkto kaina bus patrauklesnė.
„Statyti savo katilinę, ją išlaikyti, samdyti specialistus, rūpintis kurokokybe, tiekimu, sandėliavimu – tai bet kuriam verslui yra papildoma našta. Mes esame energijos gamybos profesionalai, perkame biokurą aukcionuose mažiausiomis kainomis, turime modernią infrastruktūrą, todėl tikrai galime pasiūlyti garą už palankią kainą ir garantuoti patikimą aptarnavimą. Analogišką situaciją stebime tiekiant centralizuotą šilumą.Nauji prekybos centrai, biurų pastatai, daugiabučiai galėtų statyti savo katilines, bet vengdami nebūtinų išlaidų ir rūpesčių, kaip šilumos energijos tiekėją Klaipėdoje pasirenka mūsų bendrovę. Ekonominė logika atveda juos pas mus“, - teigėAB „Klaipėdos energija“ vadovas.
Biokuras – pigiausias
Iki šiol Lypkių rajoninė katilinė buvo kūrenama gamtinėmis dujomis, po rekonstrukcijos tam bus naudojamas biokuras. Tačiau šiemet Lietuvoje ši kuro rūšis pabrango kone 30 procentų.
„Kalbėdami, jog biokuras pabrango, pamirštame pridurti, kad augo gamtinių dujų, naftos produktų ir bet kokių kitų žaliavų bei energijos išteklių kaina. Kaip bebūtų, biokuras buvo ir liks pigiausias kuras šilumai gaminti. Bent aš nežinau pigesnio,– įsitikinęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas ir valdybos pirmininkasVirginijus Ramanauskas. – Tačiau mes pamirštame ir kitą svarbų dalyką. Juk atsisakydami iškastinės energetikos ir naudodami biokurą mes prisidedama prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Tiesiog pateiksiu paprastą pavyzdį. Pernai apyvartinių taršos leidimų (ATL)prekybos sistemoje veikiantys įrenginiai energijai pagaminti sudegino daugiau kaip 640 tūkst. tonų naftos ekvivalento biomasės. Jei vietoje jos būtų naudojamos gamtinės dujos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijos būtų didesnės maždaug 1,5 mln. tonų. Ar bereikia ką komentuoti?“
Valstybės tikslų link
Asociacijos vadovas priduria, kad į tokius kaip AB „Klaipėdos energija“ projektus reikėtų žiūrėti globaliau.
„2015 metais Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, susitarė mažinti Žemės temperatūrą ir teršalų kiekį, pirmiausia visiškai atsisakydamos iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų, skalūnų) ir pakeisdamos jį švaria energija, – teigia V. Ramanauskas. – Lietuva, kurią Europos Komisija pripažino kaip turinčią didžiausio potencialo vystyti žaliąją energetiką, taip pat siekia didinti atsinaujinančios energijos naudojimą. O Lypkių katilinės rekonstrukcija ir yra vienas iš būdų prisidėti prie ambicingų valstybės tikslų mažinti klimato kaitą įgyvendinimo“.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
 |
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
