Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Pristatome Jums 2015 m. birželio 15 d. dienraštyje „Delfi.lt“ išpublikuotą straipsnį, kuris parodo kokių padarinių galime tikėtis 2099 jei nekovosime su klimato kaita bei CO2 emisijomis. Energijos gamyba iš biomasės gali efektyviai prisidėti prie klimato kaitos sumažinimo. Tuo tarpu anglies dioksido emisijos deginant iškastinį kurą nėra natūralus procesas, nes tokio į atmosferą išskiriamo CO2 kiekio miškai nebegali įsisavinti ir jo perteklius kaupiasi atmosferoje taip skatindamas spartesnę klimato kaitą ir jos padarinius. Paskaičiuota, jog 2011m. ~90 % bendro CO2 emisijų kiekio susidarė dėl iškastinio kuro deginimo.
Straipsnio: „NASA parodė, kaip mūsų planeta atrodys 2100 metais.“ iliustracija yra vaizdelis iš ateities. Tai, ką jūs matote – tai 2099 metų liepos temperatūrinis pasiskirstymas, sudarytas pagal 21 skirtingą klimato modelį. CO2 koncentracija ore pasieks 0,09 procento (pačioje 2015 metų pradžioje buvo perkopta 0,04 proc. riba), rašo gizmodo.com.
Žemėlapio spalvos atitinka aukščiausią dienos temperatūrą. Vaizdinė medžiaga gauta iš milžiniško NASA duomenų rinkinio, kuris birželio 9 dieną paskelbtas viešai. Jame yra informacija ir apie istorinius įrašus, ir klimato modeliavimo modeliai, pagal kuriuos gaunamos didelės raiškos prognozės šio amžiaus pabaigai. Duomenys, surinkti NASA „Earth Exchange“ (NEX) projekto, gali būti filtruojami iki atskirų miestų raiškos vienos dienos tikslumu – besivystančioms valstybėms tai padės pasiruošti vietinėms klimato permainoms, galimiems potvyniams ir sausroms. Tuo tarpu vertinant pasauliniu mastu, duomenys padės mokslininkams ir visiems, kuriems tai gali pasirodyti įdomu, patyrinėti, kaip atrodys labai jau karšta mūsų XXI a. pabaiga.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas