Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. rugpjūčio 18 d. dienraštyje „Lrytas.lt“ pasirodė Kristinos Buidovaitės-Pivoriūnienės straipsnis: „Klimato kaita verčia pasitempti: kaip neprarasti miškų“. Visą straipsnį galite rasti čia.
Specialistai patvirtina – miškų indėlis švelninant klimato kaitą įvairiapusis. Kone svarbiausias – miškai sugeria atmosferoje esančias, šiltnamio efektą sukeliančias, dujas. Tinkamas miškų plotų valdymas, priežiūra, naujų miškų įveisimas – tikslai, kuriuos savo teisės aktuose įtvirtina kone visos Europos Sąjungos šalys.
Indėlis mažinant klimato kaitą – akivaizdus
Dar vienas miškų privalumas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas. Iškastinį kurą, medžiagas, kurioms pagaminti reikia daug energijos išteklių, tokias kaip betonas, metalas, plastikas, naudojamas statyboje ir buityje, labai svarbu keisti atsinaujinančiais – medienos ištekliais.
Itin svarbus miškų indėlis švelninant klimato kaitą susijęs ir su medžių biomasės naudojimu – tiek medienos produktams, tiek energetikos reikmėms. Rinkdamiesi gaminius iš medienos, pavyzdžiui, medinius baldus, statybines ar apdailos medžiagas, galime išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, susidarančių išgaunant žaliavas, gaminant ir vėliau utilizuojant tokius gaminius iš neatsinaujinančių išteklių.
Iškastinį kurą pakeitę biokuru – medžių biomase – ne tik taupytume neatsinaujinančius išteklius, bet ir neleistume susidaryti papildomam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris Žemės gelmėse buvo „užkonservuotas“ prieš milijonus metų. Užtikrinant nuolatinį miškų gyvavimo ciklą – miško veisimą ir atkūrimą iškirstuose plotuose, augančio miško priežiūrą, brandaus miško racionalų naudojimą medienos gaminiams ir energetinėms reikmėms – į atmosferą nepatenka papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tokiu atveju anglies apytakos cikle cirkuliuoja tas pats CO2 kiekis, kuris vienu metu yra sugertas augančių medžių biomasėje arba medienos gaminiuose, o tuos medienos gaminius utilizuojant ir energetikos reikmėms naudojant medieną susidarančios CO2 emisijos vėl absorbuojamos naujo (atkurto) augančio miško biomasėje.
„Siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo svarbu ne tik išlaikyti ir didinti sveikų bei našių miškų plotus, kurie reikšmingai prisidėtų prie CO2 absorbavimo, bet ir keisti neatsinaujinančius išteklius iš miško gaunamais produktais – medienos gaminiais, medienos biomase energijai gauti“, – atkreipė dėmesį Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistė Vaiva Kazanavičiūtė. „Darbingiausi“ – pusšimčio metų medžiai Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikti Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys rodo – vidutinė metinė oro temperatūra kyla, taip pat dažniau pasitaiko karščio bangos, stiprios liūtys ir smarkūs vėjai.
Pagrindinė klimato kaitos priežastis – didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą. Vienas iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentų – anglies dioksidas (CO2) – susidaro deginant iškastinį kurą, iš neatsinaujinančių žaliavų gaminant pramonės produktus, vykdant intensyvią žemės ūkio veiklą.
Miškai ir kita augalija – krūmai, žolės – Žemėje ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos. CO2 absorbavimas miške vyksta fotosintezės proceso metu, kuomet padedant saulės energijai iš atmosferos paimdami anglies dioksidą augalai sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kurie kaupiami gyvojoje augalo biomasėje – lapuose, spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gamta/flora/2019/08/18/news/klimato-kaita-vercia-pasitempti-kaip-neprarasti-misku-11470307/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas