Š. m. rugpjūčio 18 d. dienraštyje „Lrytas.lt“ pasirodė Kristinos Buidovaitės-Pivoriūnienės straipsnis: „Klimato kaita verčia pasitempti: kaip neprarasti miškų“. Visą straipsnį galite rasti čia.

Specialistai patvirtina – miškų indėlis švelninant klimato kaitą įvairiapusis. Kone svarbiausias – miškai sugeria atmosferoje esančias, šiltnamio efektą sukeliančias, dujas. Tinkamas miškų plotų valdymas, priežiūra, naujų miškų įveisimas – tikslai, kuriuos savo teisės aktuose įtvirtina kone visos Europos Sąjungos šalys.

Indėlis mažinant klimato kaitą – akivaizdus

Dar vienas miškų privalumas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas. Iškastinį kurą, medžiagas, kurioms pagaminti reikia daug energijos išteklių, tokias kaip betonas, metalas, plastikas, naudojamas statyboje ir buityje, labai svarbu keisti atsinaujinančiais – medienos ištekliais.

Itin svarbus miškų indėlis švelninant klimato kaitą susijęs ir su medžių biomasės naudojimu – tiek medienos produktams, tiek energetikos reikmėms. Rinkdamiesi gaminius iš medienos, pavyzdžiui, medinius baldus, statybines ar apdailos medžiagas, galime išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, susidarančių išgaunant žaliavas, gaminant ir vėliau utilizuojant tokius gaminius iš neatsinaujinančių išteklių.

Iškastinį kurą pakeitę biokuru – medžių biomase – ne tik taupytume neatsinaujinančius išteklius, bet ir neleistume susidaryti papildomam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris Žemės gelmėse buvo „užkonservuotas“ prieš milijonus metų. Užtikrinant nuolatinį miškų gyvavimo ciklą – miško veisimą ir atkūrimą iškirstuose plotuose, augančio miško priežiūrą, brandaus miško racionalų naudojimą medienos gaminiams ir energetinėms reikmėms – į atmosferą nepatenka papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tokiu atveju anglies apytakos cikle cirkuliuoja tas pats CO2 kiekis, kuris vienu metu yra sugertas augančių medžių biomasėje arba medienos gaminiuose, o tuos medienos gaminius utilizuojant ir energetikos reikmėms naudojant medieną susidarančios CO2 emisijos vėl absorbuojamos naujo (atkurto) augančio miško biomasėje.

„Siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo svarbu ne tik išlaikyti ir didinti sveikų bei našių miškų plotus, kurie reikšmingai prisidėtų prie CO2 absorbavimo, bet ir keisti neatsinaujinančius išteklius iš miško gaunamais produktais – medienos gaminiais, medienos biomase energijai gauti“, – atkreipė dėmesį Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistė Vaiva Kazanavičiūtė. „Darbingiausi“ – pusšimčio metų medžiai Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikti Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys rodo – vidutinė metinė oro temperatūra kyla, taip pat dažniau pasitaiko karščio bangos, stiprios liūtys ir smarkūs vėjai.

Pagrindinė klimato kaitos priežastis – didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą. Vienas iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentų – anglies dioksidas (CO2) – susidaro deginant iškastinį kurą, iš neatsinaujinančių žaliavų gaminant pramonės produktus, vykdant intensyvią žemės ūkio veiklą.

Miškai ir kita augalija – krūmai, žolės – Žemėje ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos. CO2 absorbavimas miške vyksta fotosintezės proceso metu, kuomet padedant saulės energijai iš atmosferos paimdami anglies dioksidą augalai sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kurie kaupiami gyvojoje augalo biomasėje – lapuose, spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/gamta/flora/2019/08/18/news/klimato-kaita-vercia-pasitempti-kaip-neprarasti-misku-11470307/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy