Š. m. splaio 5 d. dienraštyje "Statybų naujienos.lt" pasirodė Aušros Pocienės straipsnis "Kodėl močiutė Molėtuose nebijo žiemos".

Straipsnyje išaiškinamas klausimas, kodėl viena močiutė už šildymą moka per pusę brangiau, nei kita? Todėl, kad pastaroji gyvena Prienuose, kur šiluma gaminama iš gamtinių dujų, o kita – Molėtuose, kur šilumos gamybai naudojamas tik biokuras.

Šilumos kaina Prienuose ir Molėtuose skiriasi per pusę. Skaidrė iš Asocacijos LITBIOMA prezidento V. Ramanausko pranešimo.

Šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis, šilumos kaina Prienuose siekė 9,93 Eur ct/kWh (be PVM), o Molėtuose – 5,07 Eur ct/kWh (be PVM). 90 proc. energijos Pienuose gaminama  dujomis, o Molėtų miestelį aptarnaujanti biokuro katilinė degina medienos skiedras.

„Ta pati šalis, miestai vienas nuo kito nutolę vos 100 kilometrų atstumu, o šilumos kaina skiriasi net 50 proc. Jei dar kažkam kyla klausimas, kokią naudą duoda biokuras, užtenka palyginti šiuos du pavyzdžius, nors panašių pavyzdžių Lietuvoje turime ir daugiau“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.

Turi daugiau nei 20 metų patirtį

Molėtai buvo vienas pirmųjų miestų Lietuvoje, kuriame, gavus Danijos vyriausybės paramą, dar 1994 metais buvo pastatytas biokuro katilas. Nuo 2001 metų, pastačius dar vieną biokuro katilą, miestas šildomas vien tik biokuru.

„Nors kaip rezervinį kurą turime mazutą, jo praktiškai neprireikia. Renovuojant daugiabučius, visuomeninis pastatus šilumos poreikis miestelyje sumažėjo, todėl miesto poreikiams net ir šalčiausiais mėnesiais visiškai pakanka 9 kilovatų galios dviejų katilų biokuro katilinės pajėgumų,“ – sako bendrovės „Molėtų šiluma“ direktorius Juozas Kuliešius.

Anot jo, dabar jau visa Lietuva akivaizdžiai mato biokuro naudą ir katilines statosi visi: pradedant mažaisiais miesteliais ir baigiant sostine. Tokiuose miestuose, kaip Klaipėda, turinčiuose galimybę supirkti ir iš atliekų gaminamą energiją, šilumos kaina mažėja akyse.

„O Prienai, matyt, uždelsė. Bet nemanau, kad jie ilgai bus tokioje egzotiškoje situacijoje“, – svarsto J. Kuliešius.

Situacija turėtų pasikeisti

Prieniškiai iš tiesų už šilumą moka brangiausiai Lietuvoje. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį prieniškiai už šilumą mokėjo 9,56 ct / kWh su PVM, kai pigiausia šiluma Klaipėdoje kainavo 3,90 ct / kWh su PVM.

Tačiau nuo rugsėjo 1 dienos Prienuose situacija pasikeitė – Prienų rajono savivaldybė susigrąžino penkiolika metų privačiam verslui nuomotą šilumos ūkį ir perdavė jo vadymą savivaldybės įmonei „Prienų šilumos tinklai“.

Gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą savivaldybė pati investavo daugiau nei 1,5 mln. eurų į biokuro katilinės statybą Prienuose, modernizuodama iki šiol dujų pagrindu veikusį rajono šilumos ūkį. Tikimasi, kad dar iki šilumos sezono pradžios veikti pradėsianti biokuro katilinė šilumos kainą prieniškiams leis sumažinti iki 15 proc.

Pasak Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko, aukšta šilumos kaina, be abejonės, buvo svarbiausia įvykusių „skyrybų“ priežastis, tačiau buvo ir neefektyvaus darbo.

„Šilumos ūkio nuoma privačiam verslui gali pasiteisinti, kai yra privačių tiekėjų konkurencija, bet ne tuomet, kai visas ūkis išnuomojamas vienam tiekėjui, kuris tampa monopolininku. Šiaip ar taip, galutinis veiklos rezultatas yra šilumos kaina, o ji – didžiausia Lietuvoje. Vadinasi, dirbama neefektyviai. Tiesa, šilumos tiekėjai aiškina, kad aukštą kainą lemia aplinkybė, jog gamybai didžia dalimi naudojamos gamtinės dujos, bet kiti, taip pat naudodami dujas, moka pigiau“, – aiškina A.Vaicekauskas.

Pigaus kuro išteklių neišnaudojame

Bendrovės „Prienų energija“ vadovas Vaidas Povilėnas argumentuoja, kad jau nuo 2008-jų savivaldybei siūlė biokuro katilinės statybos projektą, pernai bendrovė netgi buvo gavusi ES fondų paramą su 40 proc. subsidija viso šilumos ūkio modernizavimui, tačiau leidimo iš savivaldybės taip ir negavo.

„Šilumos kaina Prienuose didžiausia, nes šildymo sistema yra nedidelė, pakankamai sena, o modernizuoti šilumos ūkio dėl tam tikrų politinių priežasčių mums neleido. Negalėdami pakeisti šilumos sistemos technologijos, jos atnaujinti, negalėjome sumažinti ir šilumos kainos. Prienuose pastačius biokuro katilinę, galimybių sumažinti šilumos kainą tikrai yra, nes biokuras yra du – tris kartus pigesnis nei dujos“, – sako V. Povilėnas.

Anot V. Ramanausko, miškai Lietuvoje užima daugiau nei 33 proc. teritorijos, o iškertama tik pusė to, kas priauga kasmet.

„Tikrai esame Dievo apdovanoti – Lietuvoje turime daug ir pigaus kuro, kurio išteklių vis dar nesugebame tinkamai išnaudoti, nors nauda yra akivaizdi“, – sako jis.

Pavyzdžiui, Kaune, kur biokuro energijos gamintojų konkurencija yra didžiulė, šilumos kaina perėjus prie biokuro sumažėjo per pusę.

Jonavoje, kur šiluma iš biokuro šiuo metu sudaro beveik 65 proc., pastačius 20 (MWe) galingumo biokuro katilinę, šilumos kainos sumažėjo 30 procentų.