| Apie mus | ENplus ir Dinplus | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Europos Komisija pristatė priemonių paketą, skirtą paspartinti anglies junginių išmetimo mažinimą visuose ES pramonės sektoriuose. Naujieji pasiūlymai yra dalis platesnio veiksmų plano, kuris įpareigoja iki 2030 m., palyginti su 1990 m., bent 40% sumažinti išmetamų teršalų kiekį visoje ES.
Pastarieji siūlymai susiję su ES 2021–2030 m. įpareigojančiais šiltnamio dujų išmetimo mažinimo tikslais ūkio sektoriams, kurie nepatenka į Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (LPS) – transporto, pastatų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, žemės panaudojimo ir miškų sektoriams. Kartu sudėjus nacionaliniu mastu pasiektus tikslus, visoje ES šiltnamio efektą didinančių dujų kiekis šiuose sektoriuose gali būti sumažintas 30 % – tokiu būdu bus įgyvendinama atsparios Energijos sąjungos strategija bei pernai patvirtinta klimato kaitos politika. Ką galima padaryti, kad būtų pasiekti LPS ir ne LPS sektoriams nustatyti tikslai?
Kokybiškesni pastatai
Tarp LPS sektorių didžiausias teršalų išmetimo mažinimo potencialas yra statybų sektoriuje. Pastatai suvartoja 40 % ES energijos bei išskiria virš trečdalio viso CO2 kiekio. Nors naujuose pastatuose 1 kv. m šildymui per metus užtenka 3–5 litrų krosnių kuro, seniems pastatams jo vidutiniškai reikia apie 25 litrų. Išskirtiniais atvejais šis kiekis šokteli net iki 60 litrų. Šiuo metu apie 35 % visų ES pastatų yra senesni nei 50 metų. Pagerinę pastatų energinį efektyvumą galėtume sumažinti bendrą ES energijos suvartojimą 5–6 %, o išmetamo CO2 kiekį – maždaug 5 %.
Pramonės sektoriuje – didelis potencialas
Energijos vartojimo ir CO2 išmetimo mažinimo srityje pramonės ir statybų sektoriai turi daug panašumų. Tvarų energijos vartojimą šiose srityse galima pasiekti įgyvendinus perspektyvius sprendimus, kurie iki minimumo sumažintų šilumos nuostolius, taigi – ir galutinį suvartojamos šilumos kiekį. Kiek galėtume sutaupyti? Atsakymą į šį klausimą galima rasti naujausioje Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ataskaitoje „Greitai atsiperkanti klimato sauga – ES-27 energijos vartojimo ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo potencialas naudojant pramoninę izoliaciją“[1]. Šios ne pelno siekiančios organizacijos duomenimis, kokybiška pramonės įrengimų izoliacija gali padėti ženkliai sumažinti energijos suvartojimą ir CO2 išmetimą pramonėje. Šiuo metu šis potencialas nėra išnaudojamas, nors tai kainuotų nebrangiai.
Ataskaitoje pateikti keli atvejai, kai buvo atliktas TIPCHECK energijos auditas. Vienoje chemijos gamykloje Prancūzijoje buvo izoliuota 30 sklendžių ir 35 talpyklų stogai. Tai leido 12.600 MWh sumažinti metinius šilumos nuostolius. 100.000 eurų investicija, kuri apėmė auditą, izoliacijos montavimą ir medžiagų kainą, leido pirmaisiais metais sumažinti šilumos sąnaudas 405 tūkst. Eurų, o kitais metais – 505 tūkst. Eurų. Taigi investicija atsipirko vos per 2,5 mėn.
Ataskaitoje taip pat įvertintas visos ES energijos suvartojimo ir teršalų išmetimo mažinimo potencialas. EIIF teigimu, jei visų ES gamyklų vadovai įgyvendintų paprastus ekonomiškus sprendimus: izoliuotų pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius bei sutvarkytų netvarkingą izoliaciją, kasmet būtų galima sutaupyti 620 PJ energijos bei sumažinti CO2 kiekį 49 mln. t. Toks metinis CO2 sumažėjimas prilygtų 18 mln. vidutinės klasės automobilių, kasmet nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, išmetamam CO2 kiekiui, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.
[1] http://www.eiif.org/awm/downloads/EU-Study_ClimateProtectionWithRapidPayback.pdf
 |
 |
 |
|
|
||
 |
 |
 |
AEBIOM – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. AEBIOM reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis.
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.
|
|
 |
 |
 |
 |
 |
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas.
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 55 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 50 mln. eur |
| Atlyginimų vidurkis | ~ 1110 eur |
Biokuro kaina
