Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. rugpjūčio 21 d. dienraštyje "Alfa.lt" pasirodė straipsnis: "Kova su klimato kaita: ES siekia žengti priešakyje". Daugiau informacijos galite rasti čia.
Kova su klimato kaita yra vienas pagrindinių Europos Parlamento prioritetų. Iki šios dienos jau yra nemažai nuveikta šioje srityje, tačiau laukia ir daug darbų.
Taip pat darosi akivaizdu, kad klimato kaita palieka vis mažiau laiko. Pietų ir Vidurio Europoje vis dažniau pasireiškia karščio bangos, kyla miškų gaisrai ir sausros. Šiaurės Europoje pastebimai gausėja kritulių, todėl gali kilti reguliarūs žiemos potvyniai.
Klimato kaita gali neigiamai paveikti turizmo ir energetikos sektorius, prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo, sumažinti žemės ūkio derlių, pareikalauti didesnio vandens suvartojimo. Yra žinoma, kad neįprastos karščio bangos gali padidinti ir žmonių mirtingumą.
Faktai ir skaičiai
ES pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį nusileidžia tik Kinijai ir JAV. Po jų seka Indija, Brazilija ir Rusija. Tarp didžiausių teršėjų ES viduje – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Lenkija.
Energijos gamybos ir naudojimo srityje išmetama 78 proc. ŠESD kiekio, o trečdalis šio kiekio išskiriama transporto sektoriuje. Toliau rikiuojasi žemės ūkis (10,1 proc.), pramonė (8,7 proc.) ir atliekų tvarkymas (3,7 proc.).
2009 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 20 proc., palyginti su 1990 m., sumažinti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį. Kol kas šio tikslo sėkmingai siekiama – 2015 m. CO2 išlakų išmetimo kiekis sumažėjo 22 proc.
Šiltnamio dujų kiekio mažinimas
2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas bent 40 proc., palyginti su 1990 m.
Siekdama šio tikslo bendrija reformavo prekybos taršos leidimais sistemą ir įpareigojo ES šalis mažinti dujų išmetimą sektoriuose, kurie nepriklauso šiai sistemai, tokiuose kaip žemės ūkis, transportas ir pastatai.
ES taip pat siekia, kad dėl miškų kirtimo atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą.
Miškai labai svarbūs kovojant su klimato kaita – jie absorbuoja apie 11 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio kasmet.
Švarios energijos link
Energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis ES per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo – nuo 8,5 proc. 2004 m. iki 17 proc. 2016 m., o bendrija sėkmingai siekia užsibrėžto tikslo, kad iki 2020 m. bent 20 proc. naudojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, hidroenergija ir biomasė.
2014 m. ES valstybės sutarė dėl naujo tikslo – iki 2030 m. bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių.
2016 m. Europos Komisija pateikė švarios energijos dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama sušvelninti klimato kaitą, sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo bei padėti namų ūkiams patiems pasigaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją naudoti.
Vykstant ES institucijų deryboms dėl Komisijos pasiūlymo, šių metų birželį sutarta dėl ambicingesnio tikslo – iš atsinaujinančių išteklių gauti bent 32 proc. energijos. Taip pat sutarta sustiprinti žmonių teisę patiems pasigaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją naudoti.
Visas Parlamentas naująsias taisykles turėtų formaliai patvirtinti šių metų rudenį; atitinkamą sprendimą turės priimti ir Taryba.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas