| Apie mus | ENplus ir Dinplus | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Kovoje su klimato kaita ir jos padariniais Lietuva ne tik įgyvendina vietines priemones, kurios mažina iškastinio kuro poreikį, bet ir padeda skurdžioms šalims perduodama joms naujas technologijas. Tai daryti įvairias organizacijas šiuo metu kviečia Aplinkos ministerija.
Mūsų šalis 2015-aisiais pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. Taip ji, kaip ir kitos pasaulio valstybės, įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų emisijas ir pagelbėti besivystančioms šalims.
Anksčiau joms mūsų valstybė padėdavo mokėdama įmokas tarptautiniams fondams, t.y. parama vykdyta „kitų rankomis“. Nuo 2014-ųjų mūsų šalis, Aplinkos ministerijai skiriant subsidijų, pati ėmėsi įgyvendinti dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus klimato kaitos srityje.
Šiais projektais siekiama parodyti Lietuvą kaip modernių technologijų šalį. O įmonėms, mokslo centrams ir organizacijoms, kurios diegia inovacijas, padedančias įveikti klimato kaitos problemas, tai tampa galimybe užmegzti ryšius su kitomis valstybėmis.
Sukaupė patirties
Lietuvos įmonės jau turi patirties. Projektas jau yra įgyvendintas Malaizijoje, dar trys šiuo metu plėtojami Gruzijoje bei Moldovoje.
2016-ųjų lapkritį saulės modulius gaminanti bendrovė „BOD Group“ kartu su partnere – Malaizijos ir Lietuvos verslo taryba įgyvendino projektą Malaizijoje. Viena saulės jėgainė buvo įrengta ant Sultono Idriso universiteto stogo, kita – ant stoginės virš krovinių konvejerio Lumuto uoste. Projekto vertė siekė 222,3 tūkst. eurų. Jėgainėms panaudoti Lietuvoje gaminami saulės moduliai.
Šiuo metu su vienu projektu darbuojasi bendrovė „Saulės grąža“. Iki 2018-ųjų pavasario ji sumontuos saulės jėgaines ant šešių Gruzijos biudžetinių įstaigų, esančių greta Tbilisio, – mokyklose, rotušėse ir ligoninėje. Projekto vertė – 286 tūkst. eurų.
Bendrovės „Energetikos projektai“ bei „Biokaitra“ darbuojasi Moldovoje. Pirmoji jų saulės jėgainę montuoja Kišiniove ant vienos iš ministerijų pastato. Tam taip pat panaudoti mūsų šalyje gaminami saulės moduliai. Projekto vertė – 229 tūkst. eurų.
„Biokaitra“ savo gamybos biokuro katilus baigia įrengti keliuose vaikų darželiuose. Tai kainuos 162 tūkst. eurų ir suteiks galimybę brangias dujas pakeisti pigesniu biokuru.
Šie Lietuvos įmonių vykdomi tarptautiniai klimato kaitos projektai – sritis, kurioje lenkiame kaimynines šalis, tarp jų ir Estiją, kuri dar tik kuria panašią programą ir semiasi patirties iš Lietuvos įdirbio.
Užduotis – mažinti taršą
Aplinkos ministerija šiuo metu yra paskelbusi dvišalių projektų atrankos konkursą, kuriame kviečia dalyvauti įmones bei organizacijas, diegiančias inovacijas klimato kaitos srityje. Vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškų bus laukiama iki rugsėjo 26 dienos.
Konkurse gali dalyvauti įmonės bei organizacijos, kurios kuria bei diegia šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažinančias technologijas arba prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus energijos gamybos, statybų, transporto, atliekų tvarkymo, žemės ir miškų ūkio, sveikatos apsaugos, ekosistemų išsaugojimo ar kitose srityse.
„Vystomojo bendradarbiavimo projektams klimato kaitos srityje finansuoti numatyta 618 tūkst. eurų. Vienam projektui gali būti skiriama iki 309 tūkst. eurų“, – sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Miškinis.
Reikia ir savų lėšų
Pareiškėjai klimato kaitos švelninimo projektams vykdyti turės skirti savo lėšų – ne mažiau kaip 10 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o prisitaikymo prie klimato kaitos projektams – ne mažiau kaip 5 proc.
Svarbu ir tai, kad norintis dalyvauti konkurse projekto vykdytojas turi turėti partnerį besivystančioje šalyje – organizaciją arba įmonę, kuri padėtų įgyvendinti projektą. Šalys, kuriose gali būti įgyvendinami projektai, – tai Moldova, Gruzija, Armėnija, Kirgizija, Egiptas, Marokas, Bolivija, Nikaragva, Filipinai, Indonezija, Indija, Etiopija, Nigerija ir kitos besivystančios šalys.
Papildomų vertinimo balų konkurse gaus projektai, vykdomi ES Rytų partnerystės šalyse (Gruzijoje ir Moldovoje), taip pat tie, kuriuose siūlomas didesnis, nei reikalaujama, nuosavas įnašas, bei diegiantys Lietuvoje sukurtas technologijas ar jų sprendinius.
Išsami informacija apie konkursą ir jo reikalavimus skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt skilties „Klimato kaita“ rubrikoje „Naujienos ir skelbimai“. Konsultacijos teikiamos el. paštu klimato.kaita@am.lt arba telefonais +370 706 62 704, +370 706 61 855.
 |
 |
 |
|
|
||
 |
 |
 |
AEBIOM – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. AEBIOM reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis.
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.
|
|
 |
 |
 |
 |
 |
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas.
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 48 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 50 mln. eur |
| Atlyginimų vidurkis | ~ 1110 eur |
Biokuro kaina
