Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA sveikina grupės Seimo narių sprendimą užregistruoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektą. Juo numatoma malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Šis pokytis – tikrai reikalingas ir ilgai lauktas žingsnis, kuris prisidėtų prie visos šalies ekonomikos augimo.
Džiaugiamės, kad mūsų Asociacijos iniciatyva taikyti lengvatinį PVM tarifą minėtoms biokuro rūšims sulaukė parlamentarų grupės palaikymo. Labai svarbu, jog buvo išgirsti ir mūsų argumentai, kad toks sprendimas ne tik atpigintų šildymą, bet ir padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kontrolės ir kartu didintų visuomenės sąmoningumą renkantis kuro rūšis. Juk ne veltui siekiame įtvirtinti Lietuvos, kaip žaliosios energetikos lyderės statusą.
Būtent žaliosios energetikos kryptimi eina daugelis atsinaujinančią energetiką skatinančių Europos šalių, kuriose nustatyti lengvatiniai tarifai šildymui daugiausiai naudojamoms biokuro rūšims. Tai Airija, Anglija, Austrija, Belgija, Čekija, kaimyninė Latvija ir kitos su biokuru savo energetikos ateitį aktyviai siejančios šalys. Šia kryptimi turime eiti ir mes.
Šiuo metu daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šildosi biokuru. Lietuvoje biokuro, ypač malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų tiekimas į privačius namus šiuo metu, deja, ne visada apskaitomas ir yra šešėlinės ekonomikos zonoje. Todėl valstybė praranda dideles įplaukas į biudžetą. To būtų galima išvengti nustačius lengvatinį PVM tarifą biokurui. Taip skatintume kurą pirkti oficialiai ir vystytume skaidrią kuro namų ūkiams rinką.
Tikimės, kad Seime užregistruotos PVM įstatymo pataisos rudenį sulauks plataus parlamentarų palaikymo ir šie labai reikalingi pokyčiai bus įgyvendinti. LITBIOMA yra pasirengusi bendradarbiauti su įstatymų leidėjais ir visomis suinteresuotomis šalimis, teikdama reikiamą informaciją ir konsultacijas visais su biokuru ir jo naudojimu susijusiais klausimais.
LITBIOMA vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, deginimo technologijų ir agrobiomasės naudojimo srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas