| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. gegužės 10 d. Asociacija LITBIOMA, besirūpinanti biokuro gamintojų ir tiekėjų interesais, suorganizavo pusryčius spaudai, kuriuose nagrinėjo vieną svarbiausių šių dienų aktualijų – PVM lengvatos klausimą. Pusryčiuose spaudai dalyvavo Asociacijos prezidentas Virginijus Ramanauskas, valdybos nariai Remigijus Lapinskas, Girmantas Praninskas bei Asociacijos direktorė Vilma Gaubytė.
Daugiau negu pusė mūsų šalies gyventojų šildosi biokuru. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA atstovų teigimu, siekiant paskatinti biokuro plėtrą ir įtvirtinti Lietuvos kaip žaliosios energetikos lyderės statusą turėtų būti užtikrinamas lengvatinis PVM tarifas šildymui biokurui. Tai padėtų siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kontrolės, mažintų atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų bei augintų visuomenės sąmoningumą renkantis kuro rūšis.
Lietuvoje kurui, kurį perka namų, neprijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos, savininkams galioja 21 proc. PVM tarifas. Tuo tarpu centralizuotai tiekiamai šilumai PVM iki šių metų birželio 1 d. sudarė 9 proc., nes jam taikyta lengvata. Šalyje yra apie 17 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Prie CŠT sistemos neprijungtų daugiabučių yra apie 18 tūkst. (daugiausia senos statybos 2–8 butų) CŠT sistema nesinaudoja maždaug 500 tūkst. privačių namų, kuriuose šildomasi katilais ir krosnimis. Taigi Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma sudaro 55 proc. (galioja 9 proc. PVM), o CŠT nepriklausanti dalis – 45 procentus (galioja 21 proc. PVM).
„Manome, kad iki šiol egzistavusi situacija su PVM lengvatomis šildymui yra iš esmės neteisinga. Siūlome, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Šį kurą naudoja apie 70–80 proc. privačių namų sektoriaus. Taip būtų skatinamas vartotojų sąmoningumas ir energetikos iš švarių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ir atskirties tarp miesto ir kaimo mažinimas, nes miestuose CŠT yra taikoma PVM lengvata (9 proc.), o kaimuose mažesnes pajamas gaudami gyventojai turi mokėti 21 proc. arba įsigyti kurą nelegaliai.“, – sako Asociacijos LITBIOMA prezidentas, „Enerstenos“ įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.
Kitos Europos šalys, skatindamos atsinaujinančią energetiką, taiko sumažintą PVM tarifą kai kurioms biokuro rūšims. Pavyzdžiui, Italijoje taikomas standartinis 22 proc. PVM tarifas, tačiau medžio granulėms (tai vyraujantis kuras individualiuose namuose) – 10 proc. tarifas. Atitinkamai Austrijoje PVM yra 20 proc. ir 10 proc., Čekijoje – 21 proc. ir 15 proc. Kaimyninėje Latvijoje, kurioje bendras PVM yra 22 proc., taikomas diferencijuotas PVM biokurui: nulinis tarifas biokurui, kurį tiekia įmonės įmonėms, ir 12 proc. tarifas biokurui, kurį perka individualus vartotojas (namo savininkas).
LITBIOMA direktorės, Europos biomasės energetikos asociacijos AEBIOM valdybos narės Vilmos Gaubytės teigimu, tai, kad malkos, medienos granulės ir briketai iki šiol yra parduodami didesniu 21 proc. PVM tarifu, skatina šiomis kuro rūšimis prekiauti šešėlyje. „Lietuvoje biokuro, ypač malkų, tiekimas į privačius namus šiuo metu yra šešėlinės ekonomikos zonoje. Malkos yra perkamos už grynuosius pinigus, sąskaitos dažnu atveju nėra išrašomos. Valstybė praranda didžiulius pinigų srautus vien todėl, kad PVM Lietuvoje taikomas nevienodai. Sumažintas PVM skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką bei padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą“, – teigia V. Gaubytė.
Pasak Asociacijos atstovų, šiuo metu nėra žinomi tikslūs tokios šešėlinės prekybos mastai. Taip pat nėra oficialių duomenų apie privačių namų, kurie šilumai gauti naudoja malkas, granules ar briketus, skaičių. Atsižvelgiant į tai Asociacija yra pasiūliusi Energetikos ministerijai inicijuoti projektą, kurio metu būtų surenkama statistika apie šešėlinę biokuro prekybą, tikslų privačių namų, kurie šilumai gauti naudoja malkas, granules ar briketus, skaičių. LITBIOMA yra pasirengusi prisidėti prie tokio projekto vykdymo.
LITBIOMA vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, deginimo technologijų ir agrobiomasės naudojimo srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Po spaudos pusryčių žiniasklaidoje pasirodę pranešimai:
„15min“ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/biokuro-gamintojai-praso-pvm-lengvatu-664-795474
„Diena.lt“ http://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/pvm-lengvatos-nori-ir-biokuro-gamintojai-811088
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
