| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Dar neseniai Lietuvą spirginę šalčiai ekstremaliai išbandė ne tik šildymo sistemų galimybes, patuštino gyventojų pinigines, bet ir galėjo stumtelėti dvejojančius individualių namų savininkus pagaliau išsirinkti tinkamiausią Lietuvos sąlygoms šildymo būdą.
Ruošiamoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje juodu ant balto parašyta, kad iki 2050 metų šiluma būstams šildyti būtų gaminama tik iš atsinaujinančių išteklių, todėl neverta svarstyti variantų su dujomis ar anglimi kūrenamais katilais, mat visais šiais atvejais turime reikalų su atvežtiniu kuru, o juk žaliavų, iš kurio galima gaminti šilumą, pakankamai turime ir vietoje.
Lietuvą ką tik drebinę šalčiai nerimastingai dirsčioti į savo piniginę privertė ir individualių namų savininkus, kurie šildymui naudoja, pavyzdžiui, „oras-vanduo“ šilumos siurblius, mat paspaudus didesniam šalčiui šie siurbliai praranda efektyvumą, tuomet jiems padėti turi elektriniai šildytuvai. O šiems reikia daug ir brangios elektros energijos. Beje, ir normaliam tokios sistemos darbui būtina elektros energija, kurios net 68 proc. importuojame iš užsienio.
Anot Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo katedros vedėjo doc. Dr. Egidijaus Puidos, „nors kai kurie „oras-vanduo“ šilumos siurblių pardavėjai deklaruoja, kad jų įrenginiai veikia ir prie -25 laipsnių oro temperatūros, tačiau nei vienas nenori parodyti, o kiek jis tada generuos šiluminės energijos, kiek sunaudos elektros energijos, koks bus naudingo veikimo koeficientas. Galima nesunkiai suprasti kodėl.“
Daugumos energetikos ekspertų nuomone, tikrai darni energetika turi gerai derėti tiek su ekologija, tiek su šalies energetine nepriklausomybe, tiek su vietos klimato ypatumais ir be abejo būti kiek įmanoma draugiška vartotojo piniginei.
Vilnietis Rolandas, savo nuosavame name įsirengęs modernų granulėmis maitinamą katilą, po itin žiemiškos savaitės balsuotų tik už biokuru kūrenamas šildymo sistemas. „Net šalčiausią dieną namuose +21 laipsnis, be to, galiu plačiose ribose reguliuoti nakties ir dienos temperatūrą ir netgi pasirinkti norimą iš kelių kuro rūšių.
Nauja prieš sena
Į nuogąstavimus, kad taip šildydamiesi, sudeginsime visus Lietuvos miškus, atsako statistika. Jau ir dabar Lietuva net 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagamina degindama biomasę. Dažniausiai tai įvairios medienos perdirbimo pramonės atliekos: pjuvenos, skiedros, nekondicinė mediena ir pan. Privatūs gyventojai naudoja tradicines malkas, tačiau su naujais katilais, kurių naudingumo koeficientas gerokai aukštesnis, kuro namams prišildyti reikės dukart mažiau.
„Be to, efektyvesni katilai su reguliuojamu degimu ir priverstiniu oro įpūtimu malkas, pjuvenas ar medienos granules sudegina kur kas švariau,“ - teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto prof. Dr. Dainius Martuzevičius, – tad teršalų susidaro daug mažesni kiekiai.“
Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktoriaus dr. Mariaus Aleinikovo miškas visuomet bus žaliavų šaltinis tiek pramonei, tiek energetikai. Svarbiausia, kad jo naudojimas būtų tausojantis ir darnus, kad miško būtų atsodinama tiek, kiek ir sunaudojama, tuomet nauji miškai visiškai kompensuos anglies dvideginį, išsiskiriantį biomasę deginant ar kitaip oksiduojant.
Tai, kad centralizuotam šildymui Lietuvoje naudojama biomasė tikrai daro teigiamą poveikį ekologijai, liudija ir gerokai sumažėję CO₂ išmetimo mastai. Nuo 1997 m. centralizuotoje šilumos tiekime jie susitraukė net ~60 proc. O juk net 70 proc. šilumos šiandien Lietuvoje pagaminama iš biomasės. Tuo pat metu, Valstybės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2005-ųjų miškų plotas Lietuvoje išsiplėtė 141 tūkst. hektarų.
Dabar svarstomoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ketinama taršą iki 2020 m. sumažinti dar puse šimto procentų. Šiam tikslui pasiekti jau šiais metais Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas pradeda senų malkomis kūrenamų krosnių ir katilų keitimo naujais rėmimo programą, pagal kurią bus kompensuojama iki 30 proc. naujo katilo kainos.
Daugiau informacijos:
Vilma Gaubytė, Asociacijos LITBIOMA direktorė
Mob. +370 624 86195, El. p. vilma.gaubyte@biokuras.lt
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
