Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Viena biokuro jėgainė tieks ir šilumą, ir elektrą, ir net automobilių degalus. 2018-ųjų sausį startuosiančio tarptautinio energetinio projekto dalyvių gretose - ir įmonė iš Lietuvos.
Biomasės jėgainės jau įrodė savo efektyvumą Lietuvoje - dauguma šalies savivaldybių šią žiemą šildosi, naudodamos įvairų biokurą: medžio ar šiaudų granules, skiedras ir kitas vietos medžio pramonės bei žemės ūkio atliekas, kurios pigesnės nei atvežtinis skystas kuras ar dujos. Tiesa, energetikos specialistai iki šiol nurodydavo ir nemažą biomasės jėgainių trūkumą, mat pilnu apkrovimu jos dirba tik žiemą, o juk priežiūros ir aptarnavimo reikalauja visus metus, taigi ir atsiperka lėčiau.
Šių trūkumų neturi nauja energijos gavimo iš biokuro technologija, prie kurios nuo 2018-ųjų pradžios darbus pradeda bendrovė „Enerstena“ iš Kauno kartu su Suomijos VTT taikomųjų mokslinių tyrimų institutu ir dar aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Suomijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos. Projektui finansavimas skirtas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“.
„Naujosios biojėgainės medžio skiedras, pjuvenas ar kitą biomasę ne degins, o vers dujomis (dujins), iš kurių galima bus gaminti tai, kam tuo metu bus poreikis,- sako UAB „Enerstenos grupė“ inovacijų direktorius Ralfas Lukoševičius, - pavyzdžiui, žiemą – šilumą ir elektrą, o vasarą – skystus angliavandenilius, kuriuos galima perdirbti į antros kartos biodegalus automobiliams. Be to, tokios jėgainės galės „misti“ pačiomis įvairiausiomis, net ne pačios geriausios kokybės medienos pramonės, žemės ūkio ar net kai kuriomis komunalinėmis atliekomis.“
Lietuviai projekte bus atsakingi už projekto koncepcijos sukūrimą, technologijos automatizavimą bei paties dujinimo įrenginio tobulinimą ir bandymus, taip pat užsiims rinkų analize ir paieška naujiems įrengimams. Darbus koordinuojantis Suomijos VTT taikomųjų mokslinių tyrimų institutas mūsų įmonę pasirinko dėl to, kad esame vieni iš nedaugelio vidutinės galios energetikos įrengimų gamintojų Šiaurės Europos šalyse, galinčių sukurtą technologiją paversti veikiančia jėgaine ir ją parduoti,- sako „Enerstenos grupės“ atstovas, - be to, su VTT jau sėkmingai dirbta prie tos pačios krypties projekto, kurį finansavo Suomijos vyriausybė.
Jei dujinimo technologijas pavyks tinkamai ištobulinti, kauniečiai tikisi gerokai išplėsti savo eksporto rinkas. Tokio tipo kogeneracinėmis jėgainėmis, kurių elektrinė galia būtų nuo 0,5 iki 5 MW, o kaina gerokai mažesnė nei įprastų,ypač domisi nemažai šalių Azijoje ir Afrikoje, kur vis aštriau jaučiamas elektros trūkumas, o tiekti ją centralizuotai nėra sąlygų (vien Afrikoje prieigos prie elektros neturi 700 milijonų žmonių), užtat yra daug nors ir nelabai kokybiško biokuro. Priedo, dujinimo technologijoje galima bus panaudoti ir perteklinę atsinaujinančių šaltinių – tokių kaip saulė bei vėjas –energiją ir taip „užkonservuoti“ ją sintetinių angliavandenilių pavidalu panaudojimui tuomet, kai jos prireiks.
Šiuo metu Seime pradedamas svarstyti naujos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas, kuriame energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas įvardijamas kaip viena iš svarbiausių strategijos krypčių. Anot UAB „Enerstenos grupė“ generalinio direktoriaus Virginijaus Ramanausko, „tai, kad Lietuvos mokslininkai ir įmonės sėkmingai dalyvauja šiame ir kituose tarptautiniuose projektuose, akivaizdžiai rodo, kad patirties ir žinių, įtvirtinant energetinę nepriklausomybę, tikrai pakanka“.
Platesnė informacija:
UAB „Enerstenos grupė“ inovacijų direktorius Ralfas Lukoševičius, +37069877475. ralfas.lukosevicius@enerstena.lt
Apie „Enerstenos“ įmonių grupę:
„Enerstenos" įmonių grupė yra gerai žinoma Lietuvoje bei užsienyje biomasės deginimo technologijų vystytoja, gamintoja ir diegėja. Energetikos rinkoje dirba nuo 2002 m. „Enerstena“ Lietuvoje – tai: pirmasis lietuviškas pramoninis garo katilas; pirmoji biokuro garo katilinė pramonei; pirmoji biokuro kogeneracinė jėgainė su lietuviška įranga; pirmasis pilnai automatizuotas biokuro sandėlis su kuro padavimo sistema. Kiekvienas trečias Lietuvoje šiuo metu eksploatuojamas pramoninis didesnės nei 1MW galios katilas yra sukurtas ir pagamintas „Enerstenos“ įmonių grupės.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas