Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Šį trečiadienį, gruodžio 9 d. viena didžiausių Latvijos pieno perdirbimo įmonė „Preiļu siers“ iškilmingoje ceremonijoje atidarė 8 MW galios biokuro garo katilinę, kurią suprojektavo ir pagamino asociacijos LITBIOMA narė „Enerstena“. Biomasės deginimo technologijas diegianti mūsų šalies energetikos įmonė, savo veiklą išplėtė ir į Lenkiją, Prancūziją, Ukrainą bei Baltarusiją.
Ekologiškos ir našios garo katilinės veiklos pradžią pažymėti atvykęs Latvijos Žemės ūkio ministras Jānis Dūklavs, kartu su bendrovės „Preiļu siers“ direktoriumi ir valdybos pirmininku Jāzeps Šņepsts ir UAB „Enerstena“ komercijos direktoriumi bei valdybos nariu Mariumi Dubininku įvertino per pusmetį atliktus įrengimo darbus. Lietuviai atliko ne tik statybos, bet ir montavimo bei paleidimo-derinimo darbus. Apie 2,55 mln. eurų kainavusiame objekte veikia 8 MW galios garo katilas, 10 MW galios garo katilo pakura „Calidum Ember“, 960 kW galios sauso tipo ekonomaizeris, multiciklonas, kuro padavimo ir pelenų šalinimo transporteriai, kuro sandėlio įranga. Šiuolaikinė įranga leis deginti net ir prastesnės kokybės kurą, o garas bus tiekiamas ne tik į technologiją, bet ir į turbiną elektros gamybai.
Tuo pačiu rekonstruota esama katilinė, pastatytas naujas kuro sandėlis, įrengta nauja atvira kuro sandėliavimo aikštelė, automobilinės kuro svėrimo svarstyklės, keliai iki kuro sandėlio ir atviros sandėliavimo aikšteles.
Dvigubai mažesnės sąnaudos
Brangstant dujoms Latvijos pieno perdirbėjai panoro surasti ekonomiškesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą energijai gauti. Bendrovė suskaičiavo, kad dujas pakeitus biokuru, energijos gamybos sąnaudos sumažės beveik dvigubai. Iki tol katilinėje veikę dujiniai katilai liko tik rezerviniais. „Brangstančios dujos ne vieną įmonę verčia ieškoti alternatyvų. Visuomet džiaugiamės padėdami ne tik šilumos gamybos ir tiekimo, bet ir gamybinėms pramonės įmonėms mažinti energijos gamybos sąnaudas“, – teigia UAB „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas. Be to, Anot V. Ramanausko, nuolatos mažindami iškastinio kuro naudojimą prisidedame prie klimato kaitos mažinimo. Taigi, tai yra ne tik ekonominė nauda įmonėms, bet ir dėl atmosferos taršos mažinimo atsirandanti nauda visai visuomenei.
Panašūs gamybinių pramonės įmonių energetikos ūkio pertvarkymo projektai įgyvendinti AB „Grigiškės“ 18 ir 10 MW garo katilinė, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ 9 MW garo katilinė, AB „Snaigė" 4 MW katilinė,. Pernai įrengta 10 MW katilinė bendrovėje „Žemaitijos pienas“. Šiemet baiginėjama AB „Vilniaus degtinė" 3,5 МW (5 t/h garo) katilinė su sauso tipo ekonomaizeriu. Daugeliui Lietuvos įmonių teigiamai įvertinus atliktus darbus, UAB „Enerstena“ savo veiklą perkėlė už Lietuvos teritorijos ribų.
Pasak M. Dubininko, bendrovė energetikos rinkoje dirba nuo 2002 m. ir sukūrė ne vieną unikalų sprendimą pramonei. „Turime sukūrę savą technologiją, esame įsteigę mokslinių tyrimų ir vystymo centrą, subūrę stipriausių profesionalų komandą. Visa tai mums leidžia pasiūlyti klientams efektyviausius energijos gamybos sprendimus: projektuojame ir gaminame biokuro katilus, kondensacinius ekonomaizerius, pakuras ir kitą technologinę biokuro katilinių įrangą“, – sako jis.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas