| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Stipriausi šalies mokslo tyrimų centrai: Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos energetikos institutas (LEI), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) bei Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parkas – įkūrė Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją.
Daugiau skaitykite - https://www.lammc.lt/lt/lietuvoje-ikurta-mokslo-tyrimu-ir-technologiju-organizacija/2783
Ji veiks asociacijos teisėmis, siekdama sutelkti šalies taikomojo mokslo potencialą, plečiant aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorių ir kartu išlaikant centrų organizacinį lankstumą.
Lietuvos Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją steigiančios institucijos:
Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos (angl.: Research and technology organizations – RTO) yra neuniversitetinių mokslo institutų ar centrų veiklas koordinuojančios institucijos, kurios siekia aukštųjų technologijų pramonės ir kitų ūkio sričių, bei inovacijų plėtros. RTO siekia komercializuoti mokslo žinias, paversti jas naujais produktais ar didelės pridėtinės vertės technologijomis bei paslaugomis. Konkrèčios veiklõs formos labai priklauso nuo šalies/regiono mokslinio potencialo lygmens, ūkio struktūros bei aukštos pridėtinės vertės kūrimo tradicijų.
„Vienijame pastangas siekdami ne tik stiprinti bendradarbiavimą, plėtoti tarpdisciplininį mokslą, sutelkti projektines veiklas ir apsaugoti intelektinę nuosavybę. Manome, kad koordinuoti mūsų veiksmai prisidės prie aukštųjų technologijų pramonės sektoriaus, kuris šiandien šalyje nėra didelis, plėtros. Sieksime to, generuodami mokslo žinias, galinčias „išrasti“ naujas rinkas aukštųjų technologijų pramonei 5-10 metų laikotarpiui į ateitį. Tai darysime skatindami antreprenerystę kurdami bei inkubuodami naujos kartos startuolius, perteikdami jiems savo technologinę bei tarptautiniuose projektuose sukauptą patirtį. Mūsų centras siekia kapitalizuoti mokslo žinias, ir mums svarbu, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau mokslo žinioms imlių įmonių.“ – sako FTMC direktorius prof. Gintaras Valušis.
LEI direktoriaus dr. Sigito Rimkevičiaus nuomone, Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos įkūrimas prisidės prie suartėjimo su šalies ir užsienio pramone: „Bendrai koordinuotos mokslinių institutų veiklos ir kompetencijos yra kur kas platesnės nei pavienių mokslo centrų. Dabar mes būsime gerokai galingesni ir išmanesni, galėsime efektyviau prisidėti ne tik prie pramonės problemų sprendimo, bet ir inovatyvių sprendimų šalies ūkiui siūlymo.
Ne mažiau svarbi RTO misija yra įsitraukimas į visuomenei ir valstybei aktualiausių klausimų sprendimą: klimato kaitos mažinimą, darniõs (aplinkos neteršiančios) energetikos plėtrą ir pan. Sprendžiant globalias problemas, neabejotiną pridėtinę vertę suteikia bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, įsitraukimas į tarptautines tinklines organizacijas, tokias kaip Europos RTO asociacija (EARTO). RTO įsteigimas Lietuvoje padės koordinuotai ir efektyviau reaguoti į visuomenei, valstybei, verslui aktualiausias problemas ir pasiūlyti efektyviausius sprendimo būdus. Visi kartu gebėsime labiau įsilieti į Europos mokslinių tyrimų erdvės žemėlapį, sėkmingiau dalyvauti europinėse mokslo programose.“
LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas teigia, jog naujų sinergijų atsiradimas labai išplės inovacijų asortimentą žemės ir miškų ūkiui: „Lietuvoje žemės ir miškų ūkio sektorius generuoja didelę šalies eksporto dalį. Tolimesnė šios srities plėtra be tiksliųjų technologijų – neįmanoma. Inovatyvūs sprendimai efektyviam resursų panaudojimui, naujos fizikinės ir chemijos idėjos kuriant itin jautrius jutiklius nuotolinei augalo bei gyvūno būklei įvertinti, padės aukštai pakelti šio sektoriaus pridedamosios vertės kūrimo lygį. Galėsime tvariai naudoti gamtinius šalies išteklius bei išsaugoti sveiką, visuomenės poreikius atitinkančią aplinką.“
Be mokslo ir technologijų parkų aukštųjų technologijų sektoriuje neatsiranda startuoliai, patirtimi dalijosi Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parko direktorius Julius Paužolis: „Beveik dešimt metų kryptingai vystome parką. Tad dabar jaunoms technologinėms įmonėms galime suteikti vertingų paslaugų paketą: parengti verslo planą, rasti pirmuosius užsakovus, užsienio stažuotes. Padedame skleisti įmonės reklamą, parengti finansavimo paraišką ir – įkurdinti įmonę laboratorijose, pagaminti bandomąją prietaiso prototipo ar komponentų seriją.
Koordinuojame LITEK klasterio, žinomo tarptautinėje bendruomenėje veiklą, tad turime užmezgę gerus santykius su kitų šalių klasteriais, jungiančiais šimtus inovatyvių įmonių skirtingose Europos šalyse. Ir mūsiškiams startuoliams galime pasiūlyti naudingų kontaktų bendrų projektų vystymui.
Manau, Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos inicijuotoms įmonėms mūsų parkas taps namais. O bendras darbas Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijoje sukurs papildomas žinių pritaikymo galimybes Lietuvai svarbiose ūkio šakose.”
Šiandien Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją sudaro 4 nariai: 3 dideli mokslo centrai bei Mokslo ir technologijų parkas. Tačiau organizacija yra atvira ir kviečia prisijungti visus, kuriems nesvetimi aukščiau išdėstyti tikslai, principai bei vertybės.
Mokslo tyrimų ir technologijų organizacijos kontaktai:
prof. Gintaras Valušis, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius
tel. +370 5 264 9211
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
