| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. Lapkričio 4 – 5 dienomis Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA į „Litexpo“ parodų rūmuose vykusią „Tarptautinę biomasės energetikos konferenciją `2014“ sukvietė Lietuvoje ir pasaulyje gerai žinomus šios srities profesionalus.
Šiandien biomasės panaudojimas šilumos gamybai, kaip alternatyva vis dar Lietuvoje naudojamoms apie 3 kartus brangesnėms importuojamoms iškastinėms dujoms, yra kaip niekad aktuali, daug diskusijų bei klausimų susilaukianti tema.
Konferencijos metu tarptautiniu ir nacionaliniu mastu buvo aptariamos biomasės panaudojimo galimybės, technologijos, tendencijos, perspektyvos bei siūlymai politinių sprendimų priėmėjams.
Sveikinimo žodį konferencijoje tarė Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys bei Seimo narė, ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė.
Pranešimus skaitė stipriausi Lietuvos ir užsienio biomasės energetikos ekspertai bei mokslo atstovai: Jean-Marc Jossart (Europos biomasės asociacijos (AEBIOM) generalinis sekretorius), Christian Rakos (Europos granulių tarybos (EPC) prezidentas), Martynas Nagevičius (Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas), Dr. Valdas Lukoševičius (Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys), įmonės „Enerstena“ generalinis vadovas bei asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas ir daug kitų. Iš viso konferencijoje pranešimus skaitė net 20 biomasės energetikos ekspertų, renginį moderavo 10 metų Asociacijos LITBIOMA prezidento pareigas ėjęs, šiuo metu Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas bei KTU šilumos ir atomo katedros doc. dr. Kęstutis Buinevičius.
Nežiūrint į tai, jog biomasės energetika Lietuvoje vystoma bemaž 20 metų, o iš kitos pusės – galbūt būtent todėl, klausimų, kurie reikalauja aiškesnių ir tikslesnių atsakymų, vis dar pakanka. Ar biokuras išliks tik šilumos energijos šaltinis, ar bus plačiau naudojamas ir elektros energijos gamybai? Ar valstybės kišimasis į biokuro rinką ir reguliavimo stiprinimas yra pakankamas, o galbūt jau perteklinis? Ar mediena išliks vyraujančiu biomasės ištekliu, o gal laikas pradėti naudoti ir kitą atsinaujinantį ir vietinį kurą? Kaip teisingiausiai ir naudingiausiai panaudoti biomasės energetikos atliekas – pelenus? Šiais ir panašiais klausimais buvo diskutuojama šioje tarptautinėje biomasės energetikos konferencijoje.
"Džiaugiamės sulaukę daugiau dalyvių, nei tikėtasi. Pirmoji Asociacijos rengiama konferencija buvo paremta tuo, ką asociacija LITBIOMA geriausiai žino ir išmano - informacija apie naujausias technologijas, tendencijas bei galimus sprendimus tolesniam vystymuisi. Tam, kad konferencija būtų įdomi ir patiems šios srities specialistams, suorganizuota ir visą Lietuvą apėmusi kelionė į skirtingus objektus - nuo biomasės kaip žaliavos apdorojimo iki biokuro panaudojimo energijai gaminti katilinėse. Kaip biomasės energetikos srities atstovai Lietuvoje turime tikslą kasmet organizuoti šias tikslines konferencijas, jau turime nemažai planų ir idėjų kitiems metams ir galime pasakyti - bus tik geriau" - teigė asociacijos LITBIOMA direktorė V. Gaubytė.
Antrą konferencijos dieną pirmą kartą biomasės energetikos konferencijų organizavimo praktikoje Lietuvoje buvo organizuotos išvykos į objektus: dalyviai buvo supažindinami su naujausiais technologiniais sprendimais, biomasės panaudojimo maisto pramonėje ir gamyboje galimybėmis, buvo lankomasi netoli Telšių esančioje biokuro gamykloje, kur konferencijos dalyviai turėjo galimybę ne tik pamatyti, kaip apdorojama įvairi medieninė žaliava, bet ir iš arti susipažinti su granulių bei briketų gamybos procesais.
Bendrosios konferencijos dalies pranešėjai:
Virginijaus Ramanausko pranešimą apie biomasės energetikos plėtrą Lietuvoje galite skaityti čia.
Jean – Marc Jossart pranešimą apie bioenergetikos vystymąsi ir plėtrą Europoje galite skaityti čia.
Dr. Valdo Lukoševičiaus pranešimą apie bioenergetikos perspektyvas Lietuvoje galite skaityti čia.
Martyno Nagevičiaus pranešimą apie valstybės veiksmus, reikalingus, siekiant išnaudoti biokuro potencialą energijos gamybai Lietuvoje galite skaityti čia.
Christian Rakos pranešimą apie medienos granulių panaudojimo perspektyvas Europoje galite skaityti čia.
Vytauto Stasiūno pranešimą apie biokuro panaudojimo šilumos ūkyje naudą ir ateitį galite skaityti čia.
Sekcijos A (TENDENCIJOS) pranešėjai:
Lauros Žalaitės pranešimą apie biokuro kainų tendencijas galite skaityti čia.
Gintaro Visalgos pranešimą apie valstybinių įmonių miškų urėdijų biokuro gamybos ir prekybos perspektyvas galite skaityti čia.
Pauliaus Koverovo pranešimą apie biomasės energetikos skatinimo priemones ir investicijų apsaugą galite skaityti čia.
Giedriaus Kavaliausko pranešimą apie vietinių išteklių panaudojimą didinant energetinį ir ekonominį saugumą galite skaityti čia.
Dr. Mariaus Aleinikovo pranešimą apie plantacinę miškininkystę ir neišnaudotus biomasės resursus galite skaityti čia.
Prof. Algirdo Jono Railos ir doc. Egidijaus Zvicevičiaus pranešimą apie šiaudus kaip atsinaujinantį vietinį kurą galite skaityti čia.
Doc. dr. Dainiaus Martuzevičiaus pranešimą apie energijos gaminimo individualiose katilinėse keliamas grėsmes galite skaityti čia.
Sekcijos B (TECHNOLOGIJOS) pranešėjai:
Doc. dr. Egidijaus Puidos pranešimą apie biokuro savybes, jų įtaką degimo procesui ir technologijoms galite skaityti čia.
Doc. dr. Kęstučio Buinevičiaus pranešimą apie biokuro pelenų technologinius ir gamtosauginius aspektus galite skaityti čia.
Dr. Rimos Ladygienės pranešimą apie medienos kuro pelenų radioaktyvumo problemas ir sprendimo būdus Lietuvoje galite skaityti čia.
Doc. dr Ernesto Ivanausko pranešimą apie nuotekų dumblo ir medienos pelenų panaudojimo galimybes betono mišinių gamyboje galite skaityti čia.
Dr. Nerijaus Striūgos pranešimą apie pažangias termochemines technologijas energijai iš biomasės gaminti galite skaityti čia.
Konferencijos programą galite pamatyti čia.
Daugiau konferencijos nuotraukų galite išvysti čia. Nuotraukų autorius Marius Linauskas. Daugiau nuotraukų rasite galerijoje!
|
|
||
|
|
|
 |
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
