Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Lietuviškos įmonės įdomios užsieniui ne tik savo biochemijos ar lazerių technologijomis, tačiau ir galimybėmis biokuro energetikos srityje. Pirmieji žingsniai jau padaryti Šveicarijos, Nyderlandų ir Filipinų rinkose.
Šių metų pradžioje UAB „Enerstenos projektavimas“ atstovai lankysis tolimuosiuose Filipinuose, kur tirs bioenergetikos galimybes šioje šalyje. Tarptautinės bendrovės „Philip Morris“ užsakymu lietuviai ruošia galimybių studiją, kurios tikslas – ekologišką biokurą naudojančių katilinių, aprūpinančių šiluma ir garu Filipinuose veikiančius „Philip Morris“ padalinius statyba.
„Su „Philip Morris“, tiksliau jų lietuviška įmone „Philip Morris Lietuva“, pirmą kartą susidūrėme dar 2015 metais, - pasakoja UAB „Enerstenos projektavimas“ pardavimų direktorius Tadas Lukoševičius, - jiems Klaipėdoje pastatėme ir paleidome biokuru kūrenamą katilinę. Įdomu, kad tai pati pirmoji „Philips Morris“ katilinė pasaulyje, kuriai naudojamas biokuras. Iki šiol jie katilinėse degino skystą kurą arba dujas, tačiau dabar vis labiau atsisuka į ekologiškesnį kurą, kuris tausoja aplinką.
Bendradarbiavimas buvo sėkmingas, tad 2016 m. pabaigoje mus susirado Europoje dirbančios „Philip Morris International“ padalinys, visame koncerne kuruojantis energetinius projektus, ir pasiūlė ištirti galimybes statyti atsinaujinantį biokurą naudojančias katilines jų fabrikuose Šveicarijoje bei Nyderlanduose. Sėkmingai užsirekomendavusi energetikos tyrimų srityje „Enerstenos grupė“ jau artimoje perspektyvoje tikisi pristatyti ir kitus savo privalumus, juolab gali pasiūlyti ne tik standartinę įrangą, tačiau ir sukurti sprendimą, geriausiai atitinkantį konkretaus užsakovo poreikius, suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti jam tinkamiausius biokuro deginimo įrengimus.
„Philip Morris“ domėjosi galimybe katilinėse naudoti jų gamybos atliekas ir mes, atlikę reikiamus tyrimus, pasiūlėme tam tinkamą įrangą,“ - dėsto UAB „Enerstenos projektavimas“ atstovas.
„Enerstenos grupė“ aktyviai dairosi užsakovų užsienyje, nes Lietuvos biokuro įrenginių rinka jau beveik prisotinta, tad, siekiant toliau augti, būtina plėstis už Lietuvos ribų. Inžinerinių ir mokslo paslaugų eksportą skatina ir nacionalinė energetikos strategija, parengta Energetikos ministerijos. Per savo gyvavimą „Enerstenos grupė“ jau įgyvendino per 180 sudėtingų projektų devyniose užsienio valstybėse: Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Norvegijoje.
Platesnė informacija:
UAB „Enerstenos projektavimas“ pardavimų direktorius Tadas Lukoševičius, +370 672 81190. tadas.lukosevicius@enerstena.lt
Apie „Enerstenos“ įmonių grupę:
„Enerstenos" įmonių grupė yra gerai žinoma Lietuvoje bei užsienyje biomasės deginimo technologijų vystytoja, gamintoja ir diegėja. Energetikos rinkoje dirba nuo 2002 m. „Enerstena“ Lietuvoje – tai: pirmasis lietuviškas pramoninis garo katilas; pirmoji biokuro garo katilinė pramonei; pirmoji biokuro kogeneracinė jėgainė su lietuviška įranga; pirmasis pilnai automatizuotas biokuro sandėlis su kuro padavimo sistema. Kiekvienas trečias Lietuvoje šiuo metu eksploatuojamas pramoninis didesnės nei 1MW galios katilas yra sukurtas ir pagamintas „Enerstenos“ įmonių grupės.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas