Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
„Sprendimą mūsų organizacijai suteikti vardą lėmė asociacijos veiklos plėtra, nebeapsiribojanti vien mūsų šalies sienomis. Tapę giminingas Europos šalių asociacijos vienijančios organizacijos nariais siekiame, kad mūsų pavadinimas kuo aiškiai atspindėtų mūsų veiklą, o taip pat ir šalį, kurią mes atstovaujame tarptautinėje arenoje“, - sakė LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.
Anot R. Lapinsko, mūsų šalies biokuro gamintojus bei tiekėjus vienijančios organizacijos įstojimas į AEBIOM padės Lietuvoje geriau panaudoti Europos šalių patirtį, perimti kitose šalyse naudojamas technologijas, aiškiau suvokti strateginius veiklos tikslus.
„Europoje Sąjungos šalyse šios naujos ir itin perspektyvios ūkio šakos plėtojimui skiriamas didžiulis dėmesys bei milijoninės lėšos. Tačiau Lietuva vis dar stokoja deramo požiūrio į biomasės veiklos vystymą, nesugeba išnaudoti tam skiriamos ES paramos. Tapę europinės organizacijos nariais, daug efektyviau prisidėsime prie šios situacijos gerinimo“, - sako Remigijus Lapinskas.
LITBIOMA vadovas teigia, kad intensyvesnė biokuro gamyba bei naudojimas ne tik padeda sumažinti energetinę šalies priklausomybę nuo įvežtinio kuro, bet ir kuria naujas darbo vietas bei pajamų šaltinius kaimo regionuose, teigiamai įtakoja ekologinę šalies situaciją. Geru pavyzdžiu mūsų šaliai yra Švedija, kuri įvertinusi per pastaruosius tris dešimtmečius pasiektus rezultatus, paskelbė per 15 metų visiškai atsisakysianti naftos produktų naudojimo.
LITBIOMA įkurta 2003 metų vasarą. Šiuo metu LITBIOMA vienija 15 narių. 2005 m. asociacijai priklausančios įmonės pagamino ir patiekė šalies šilumos gamintojams du trečdalius viso Lietuvoje pagaminto ir sunaudoto biokuro - virš milijono erdvinių kubinių metrų produkcijos. Asociacijos įmonė UAB „Rapsoila“ sėkmingai vykdo biodyzelio gamybą iš vietinio rapso. LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui bei mokslo tiriamiesiems darbams, siekiant efektyviau panaudoti turimus bei galimus resursus. Siekdama didesnio valdžios ir visuomenės dėmesio šaliai strategiškai svarbiai biokuro rinkai, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, tiekia pagalbą asociacijos narėms.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas