Š. m. birželio 21 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pristatė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą. Jame nubrėžti Lietuvos energetikos tikslai ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 m. ir numatytos energetikos plėtros gairės iki 2050 m.

Pagrindinės strateginės Lietuvos energetikos politikos kryptys – energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.

„Ilgalaikė Lietuvos energetikos sektoriaus vizija – šio amžiaus viduryje pasiekti, kad energetika tiek elektros gamyboje, tiek šilumoje, būtų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Šis ambicingas tikslas ne tik atitinka europines ir pasaulines tendencijas, bet ir sutampa su laiku, kada baigiasi mūsų pagrindinės energetinės infrastruktūros tarnavimo laikas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Siekiant didinti energetinį saugumą ir patikimumą, toliau bus vykdoma Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integracija į Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkas ir sistemas. Užsibrėžta iki 2025 m. įgyvendinti sinchronizacijos projektą – atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir susijungti su kontinentinės Europos tinklais.

Mažinant priklausomybę nuo elektros importo ir stiprinant energetinį savarankiškumą, bus stiprinama vietinė elektros energijos gamyba. Tai bus daroma skatinant investicijas į patikimą ir konkurencingą vietinę generaciją. Numatoma, kad 2020 m. Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos. 

Lūžis, kai elektros gamyba Lietuvoje viršys importą, turėtų įvykti  2030 m., kuomet importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminama 70 proc. reikalingos elektros, o 2050 m. visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.

Siekiant mažinti aplinkos taršą, kovoti su klimato kaita ir stiprinti konkurencingumą, toliau bus plėtojama atsinaujinanti energetika.  2020 m. numatyta pasiekti 30 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį galutiniame energijos suvartojime. Per ateinančius trejus metus 50 proc. padidės vėjo ir du kartus saulės jėgainių instaliuotoji galia.  Planuojama, kad 2030 m.  AEI instaliuotųjų galių bus pustrečio karto daugiau ir jau beveik pusė (45 proc.) suvartojamos energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių taps pagrindine elektros, šilumos bei transporto sektoriuose. 2050 m. visa elektra, o centralizuoto šilumos sektoriuje visa šiluma turėtų būti pagaminama iš AEI, transporto sektoriuje energija iš AEI sieks 50 proc.

„Jau dabar pirmaujame atsinaujinančioje energetikoje – esame pasiekę 2020 metų tikslus. Todėl keliame sau naujus uždavinius, kurie paskatins šios energetikos plėtrą. Orientuojamės į nuoseklų ir subalansuotą žaliosios energetikos augimą, tuo pačiu užtikrindami, kad ant vartotojų pečių neguls papildoma finansinė našta“, – sako energetikos ministras.
 
Gerai išplėtotą bei toliau vystomą šalies energetikos infrastruktūrą bus siekiama efektyviai panaudoti valstybės konkurencingumui didinti. Įgyvendinti projektai – dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, regioninė Baltijos šalių gamtinių dujų rinka, išpirktas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – leis modernizuoti infrastruktūrą bei optimizuoti jos kaštus.

Visomis priemonėmis siekiama sudaryti prielaidas, kad energijos kaina Lietuvoje nebūtų didesnė nei kaimyninėse valstybėse, infrastuktūros kaštai galutinėje energijos kainoje neviršytų ES šalių vidurkio, o tarifų struktūra skatintų pramonės investicijas.

NENS atnaujinama atsižvelgiant į ankstesnius strategijos įgyvendinimo rezultatus ir likusius pasiekti tikslus, naujas tendencijas energetikos rinkose, taip pat ES Energetikos Sąjungos tikslus. Konkrečios NENS įgyvendinimo priemonės bus detalizuotos veiksmų planuose 2020 m., 2030 m. bei 2050 m.

Viešumas yra vienas svarbiausių NENS rengimo principų, todėl visos suinteresuotos visuomenės grupės su NENS projektu gali susipažinti šiuo adresu. Pateikus NENS projektą, prasidės viešosios konsultacijos ir suinteresuotos šalys bus kviečiamos teikti pasiūlymus.