Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Lietuvos energetikos sektoriaus vizija – 2050 m. visiška nepriklausomybė nuo iškastinio kuro | Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Š. m. birželio 21 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pristatė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą. Jame nubrėžti Lietuvos energetikos tikslai ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 m. ir numatytos energetikos plėtros gairės iki 2050 m.
Pagrindinės strateginės Lietuvos energetikos politikos kryptys – energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.
„Ilgalaikė Lietuvos energetikos sektoriaus vizija – šio amžiaus viduryje pasiekti, kad energetika tiek elektros gamyboje, tiek šilumoje, būtų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Šis ambicingas tikslas ne tik atitinka europines ir pasaulines tendencijas, bet ir sutampa su laiku, kada baigiasi mūsų pagrindinės energetinės infrastruktūros tarnavimo laikas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Siekiant didinti energetinį saugumą ir patikimumą, toliau bus vykdoma Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integracija į Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkas ir sistemas. Užsibrėžta iki 2025 m. įgyvendinti sinchronizacijos projektą – atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir susijungti su kontinentinės Europos tinklais.
Mažinant priklausomybę nuo elektros importo ir stiprinant energetinį savarankiškumą, bus stiprinama vietinė elektros energijos gamyba. Tai bus daroma skatinant investicijas į patikimą ir konkurencingą vietinę generaciją. Numatoma, kad 2020 m. Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos.
Lūžis, kai elektros gamyba Lietuvoje viršys importą, turėtų įvykti 2030 m., kuomet importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminama 70 proc. reikalingos elektros, o 2050 m. visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.
Siekiant mažinti aplinkos taršą, kovoti su klimato kaita ir stiprinti konkurencingumą, toliau bus plėtojama atsinaujinanti energetika. 2020 m. numatyta pasiekti 30 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį galutiniame energijos suvartojime. Per ateinančius trejus metus 50 proc. padidės vėjo ir du kartus saulės jėgainių instaliuotoji galia. Planuojama, kad 2030 m. AEI instaliuotųjų galių bus pustrečio karto daugiau ir jau beveik pusė (45 proc.) suvartojamos energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių taps pagrindine elektros, šilumos bei transporto sektoriuose. 2050 m. visa elektra, o centralizuoto šilumos sektoriuje visa šiluma turėtų būti pagaminama iš AEI, transporto sektoriuje energija iš AEI sieks 50 proc.
„Jau dabar pirmaujame atsinaujinančioje energetikoje – esame pasiekę 2020 metų tikslus. Todėl keliame sau naujus uždavinius, kurie paskatins šios energetikos plėtrą. Orientuojamės į nuoseklų ir subalansuotą žaliosios energetikos augimą, tuo pačiu užtikrindami, kad ant vartotojų pečių neguls papildoma finansinė našta“, – sako energetikos ministras.
Gerai išplėtotą bei toliau vystomą šalies energetikos infrastruktūrą bus siekiama efektyviai panaudoti valstybės konkurencingumui didinti. Įgyvendinti projektai – dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, regioninė Baltijos šalių gamtinių dujų rinka, išpirktas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas – leis modernizuoti infrastruktūrą bei optimizuoti jos kaštus.
Visomis priemonėmis siekiama sudaryti prielaidas, kad energijos kaina Lietuvoje nebūtų didesnė nei kaimyninėse valstybėse, infrastuktūros kaštai galutinėje energijos kainoje neviršytų ES šalių vidurkio, o tarifų struktūra skatintų pramonės investicijas.
NENS atnaujinama atsižvelgiant į ankstesnius strategijos įgyvendinimo rezultatus ir likusius pasiekti tikslus, naujas tendencijas energetikos rinkose, taip pat ES Energetikos Sąjungos tikslus. Konkrečios NENS įgyvendinimo priemonės bus detalizuotos veiksmų planuose 2020 m., 2030 m. bei 2050 m.
Viešumas yra vienas svarbiausių NENS rengimo principų, todėl visos suinteresuotos visuomenės grupės su NENS projektu gali susipažinti šiuo adresu. Pateikus NENS projektą, prasidės viešosios konsultacijos ir suinteresuotos šalys bus kviečiamos teikti pasiūlymus.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas