Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. gruodžio 5 dieną „Verslo žinios“ dienraštyje pasirodė Eglės Markevičienės straipsnis, apžvelgiantis Lietuvos biokuro energetikos pramonę užsienio rinkose.
Straipsnyje akcentuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biokuro energetikos pramonė sustiprėjo tiek, kad su savo sukurtomis technologijomis ir gaminiais sėkmingai įsitvirtina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas teigė: „Šiandien lietuviai neabejotinai stipriausi Baltijos šalyse ir jau pajėgūs konkuruoti su Skandinavijos, Vokietijos, Austrijos biokuro sistemų gamintojais, kurie šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų“. Anot prezidento, Lietuvoje yra apie 20 įmonių, kurios eksportuoja biokuro technologijas, gaminius ir tokias inžinerines paslaugas kaip biokuro katilinių projektavimas bei statyba.
Energetikos ekspertas Valdas Lukoševičius tikino: „Lietuvos energetikai pereinant prie biokuro susiformavo ir ištisa biokuro įrenginių pramonės šaka, kurianti nuosavas technologijas ir jas jau eksportuojanti. Tai galima pavadinti sėkmės istorija“. Šiandien Lietuva aktyviai vysto svarbius biomasės energetikos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.
Vienas tokių projektų yra UAB „Axis Industries“ pradedamas įgyvendinti 224 mln. Lt (beveik 65 mln. Eur) vertės projektas Taline. Estų įmonių grupės „Utilitas“ užsakymu lietuviai čia įrengs 21,4 MW elektros galios ir 76,5 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę, kuri gamins iki 20% miestui reikalingos šilumos. Didžiąją dalį jos įrenginių bendrovė pagamins Lietuvoje, remdamasi įmonės sukurtomis technologijomis. Tai jau antroji tokio tipo „Utilitas“ elektrinė Taline: pirmąją statė tarptautinė bendrovė „Metso“, o antrosios elektrinės generaline rangove pasirinkta Lietuvos įmonė. Anot Remigijaus Baltrušaičio, „ Axsis Industries“ generalinio direktoriaus, sėkmės priežastis – per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugusi bendrovės kompetencija ir kvalifikacija, įgyvendinant projektus Lietuvoje ir užsienyje.
Šiemet pirmosiomis biokuro sistemomis užsienyje prekiauti pradėjo ir UAB „Enerstena“. Latvijoje – prieš porą savaičių darbą pradėjo katilinė Daugpilyje, dar viena katilinė šiuo metu statoma Siguldoje. Įgyvendinami projektai ir Baltarusijoje, Estijoje, technika tiekiama į Prancūziją, Ukrainą.
Šiandien jau tapo aišku, kad Lietuva turi pakankamai patirties, kvalifikuotų darbuotojų ir potencialo toliau vystyti biokuro energetikos pramonę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.
Visą straipsnį galite skaityti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas