| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Kovo 5 dieną įvyko Energetikos ministerijos organizuota apskritojo stalo diskusija Europos dekarbonizacijos tema. Pristatydamas biomasės svarbą Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas akcentavo didžiules neišnaudotas biomasės galimybes Lietuvoje, bei ją naudojančią kogeneracinės elektrinės idėją, kuri būtų patraukli alternatyva planuojamam Visagino atominės elektrinės projektui.
Pristatymą pradėjęs padėkojimu už galimybę pasisakyti, Remigijus Lapinskas sutiko su konferencijoje skambėjusiu teiginiu, taip pat viešais Energetikos ministro pasisakymais, jog nereikia priešinti skirtingų energijos rūšių (pavyzdžiui atominės energijos su žaliąja), tačiau, jo nuomone, tik diskusijose galima įvertinti faktus, argumentus, surasti geriausią būdą ir dėl jo susitarti. Tačiau diskutuojant turi būti pateikiami konkretūs faktai, argumentai ir skaičiai, kad po jais būtų galima netgi pasirašyti arba nurodyti aiškų šaltinį.
R. Lapinskas, pristatęs atstovaujamą asociaciją, įvardijo biomasės potencialą energetikos sektoriuje Lietuvoje.
„Žinome Lietuvos tikslą – 23 proc. (visos pagaminamos energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių išteklių – autoriaus pastaba) 2020 metais. Šiandien išgirdome, kad mūsų dalis jau dabar yra 20 proc. Reikia priminti, kad ta 20 proc. dalis atsirado ne vien todėl, kad mes čia labai gerai vystėm atsinaujinančią energetiką, bet dar ir todėl, kad iš vienos pusės pačios energijos vartojimas dėl krizės yra nukritęs. Iš kitos pusės buvo pakeista apskaičiavimo metodologija. Pradinis skaičius pasikeitė palankia linkme. Tada ir 23 proc. tikslą reiktų pakeisti tarkim į 27 proc.“, - pasikeitusios situacijos problemą įvardijo R. Lapinskas.
Jis pažymėjo, jog dėl geografinės padėties Lietuvoje šildymo sezonas tęsiasi 6 ir daugiau mėnesių. O suminiais skaičiais šilumos sektorius yra kone dukart svarbesnis nei elektros. Pastarosios suvartojama apie 10 TWh, o šilumos dvigubai daugiau – 20 TWh per metus. Dėl tu šilumos ūkis neturėtų būti užmirštamas.
Šiuo metu yra nubrėžtos šios siekiamybės atsinaujinančių energijos išteklių naudojime:
| Nacionalinė energetikos strategija |
|
| Nacionalinis atsinaujinančių išteklių veiksmų planas |
|
| Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas |
|
Kad palygintų realią padėtį su siekiamybėmis, R. Lapinskas pateikė skaičius, kiek Lietuvoje galima naudoti biomasės.
„Labai dažnai mes esame kaltinami, kad mes žadame iškirsti visus Lietuvos miškus. Nieko panašaus. Kasmet Lietuvoje priauga 16 mln kietmetrių medienos. Iš jų 2 mln. kietmetrių – saugomose teritorijose (draustiniuose, rezervatuose ir panašiai). 14 mln. kietmetrių medienos priauga vadinamose 3 – 4 grupės ūkiniuose miškuose, juos galima būtų naudoti. Naudojimas Lietuvoje sudaro 6,5 mln. ir krypsta link 7 mln. Lietuva yra viena labiausiai tausojančiai naudojančių medienos išteklių valstybė, ir tai yra gerai. Mūsų miškingumo plotai plečiasi, šiandien sudaro 34 proc. ir didėja. Sukauptas medienos tūris didėja. Tai daugiamilijardinis Lietuvos turtas, valdomas bent jau patenkinamai„ – medienos potencialą iliustravo LITBIOMA prezidentas.
„Tai ne tik ekonominė, bet ir ekologinė problema“, - šiukšlynuose besikaupiančias šiukšles apibūdino p. Lapinskas.
„Nacionalinės energetikos strategijoje įtvirtinti tikslai turėti tris atliekų naudojimo energijos gamybai stotis: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiai dienai tik Klaipėdoje darbai yra pajudėję iš mirties taško“.
Susumavus visą biomasės potencialą Lietuvoje, ištekliai siekia daugiau kaip 2 mln. t.n.e. - tai du kartus daugiau nei Nacionalinės energetikos strategijos siekiamybė.
Susidariusią padėtį, kai biokuro yra kur kas daugiau, nei šiuo metu naudojama bei siekiama naudoti, jo teigimu, iliustruoja eksportui dirbančios šiaudų granulių gamyklos. Be to, esant tokiems dideliems biomasės rezervams, nors ji ir turėtų ateityje brangti, tačiau labai nuosaikiai.
Aptaręs biomasės išteklių gausą bei jos potencialą, R. Lapinskas paneigė dažnai kaip argumentą naudojamą teiginį, jog bazinė elektra gali būti gaminama tik AE ar gamtinių dujų pagalba.
„Aš norėčiau padiskutuoti apie vieną teiginį, kuris buvo girdimas ir šiandien šioje diskusijoje, ir apskritai yra labai dažnai girdimas. Kad bazinė elektros generacija Lietuvoje yra įmanoma tiktai atominėje elektrinėje arba dujų pagalba. Manyčiau, kad tai yra arba kažko nežinojimas, arba iš tiesų – netiesos sakymas. Bazinė elektros generacija yra įmanoma ir iš biokuro. Kad Jus įtikinti, pateiksiu štai tokį pavyzdį. Danijos „Avedore power station", DONG Energy kogeneracinę gamyklą.
Skaičiavimuose remiamasi viešai prieinamais duomenimis bei prielaida, jog kogeneracinė elektrinė būtų statoma prie Vilniaus.
| Kogeneracinė biokuro jėgainė (Vilniaus sąlygomis) |
Visagino atominė elektrinė (Lietuvos dalis) |
|
| Naudojamas kuras | 60 proc. biokuras, 40 proc. gamtinės dujos |
Atominis kuras |
| Instaliuota elektros galia | 575 MW | 459 MW* |
| Metinė elektros gamyba | 1.77 – 4.06 TWh** | 2.44 – 3.4 TWh*** |
| Naudingai panaudojama šiluma | 2.3 TWh (Vilniaus sąlygomis) | 0.3 TWh Visaginui |
| Statybų laikotarpis | 4 metai | 7 metai |
| Kapitalinės investicijos | 0.4 - 0.8 mlrd. Eur (2.76 mlrd. Lt)**** |
1.7 mlrd. Eur (5,87 mlrd. Lt) |
| Santykinės kapitalinės investicijos (mlrd. Eur)/GW |
0.8 – 1,4 mln. Eur/MW | 3.7 mln. Eur/MW |
| Veiklos sąnaudos ct/kWh (be kapitalo kaštų, lietuviškais centais) |
8 – 16 ct/kWh | 7 – 10 ct/kWh |
| Paskolos aptarnavimo kaštai ct/kWh (lietuviškais centais) |
3 – 8 ct/kWh | 10 – 15 ct/kWh |
| *34 proc. Lietuvos dalis iš 1350 MW bendros galios; ** skaičiuojant nuo darbo vien kogeneraciniu iki ir kondensaciniu rėžimu; ***tarptautinė statistika ABWR reaktorių „load factor“ ir viešai pateikiama pagaminsimos energijos informacija; ****2002 metų Danijos „Avedore plant“ tų metų kainomis daniškais atlyginimais; ES remia atsinaujinančią energetika, dėl to galimas 50 proc. finansavimas iš struktūrinių fondų; |
||
„Kodėl tai negali būti bazinė elektros energijos gamybos vieta ir būdas? Kodėl? Pasaulis rodo, kad tai gali būti. Ir tai yra. <...> Apsirūpinimas medienos granulėmis yra neproblematinis, kadangi tai yra tarptautinė prekė, šiai dienai po visą pasaulį kaip tanklaiviai keliauja, taip ir medienos granulių laivai keliauja. <...> Mes patys šiai dienai Lietuvoje gaminame 200 tūkst. t. granulių kasmet, pas mus yra 5 veikiantys fabrikai. Šios granulės irgi išvažiuoja į užsienį.“
„Mano supratimu tai yra alternatyva ir ją ištikrųjų reikėtų skaičiuoti. Ir ją reikėtų skaičiuoti ypač dar todėl, kad šiluma miestams tokiu atveju neturėtų viršyti, LŠTA skaičiavimais, 25 ct/kWh, galbūt būtų ir mažesnė. Elektros palyginamąsias kainas jau išdėsčiau."
LITBIOMA prezidentas dar pažymėjo, jog iš principo būtų sprendžiama dar viena didelė problema – 2016 metų reikalavimas TEC‘ams, kuriuose turės būti sumontuojami filtrai arba bus mokamos oro taršos baudos. Objektų pervedimas biokuro naudojimui leistų to išvengti, būtų naudojamas vietinis kuras.
„Ir aš jau nekalbu apie tokius privalumus kaip darbo vietos, nes mūsų skaičiavimai aiškiai rodo, kad viena TWh energijos – maždaug 1000 naujų darbo vietų. <...> Tai yra nacionalinės pramonės kūrimas. Tai yra ir tas pats eksportuojančios pramonės kūrimas - tiek pačio biokuro, tiek biokuro įrenginių. Todėl yra visiškai aišku, kad biomasės tolesnis vartojimo didinimas – ekologinis saugumas, ekonominė ir socialinė nauda, tas pats energetinis saugumas, apie ką mes labai daug šnekam, tai yra eksporto/importo balanso gerinimas, nes viską imsime iš čia ir negana to dar ir eksportuosime. Ir tai yra Lietuvos regioninis vystymasis – biomasę reikia auginti kaime.
„Aš teigiu, kad egzistuoja trečiasis kelias. Ne tiktai dujų generacija, ne tiktai atominė elektros gamyba. Bet egzistuoja biomasės kogeneracija. Ir ji yra visiškai reali, pasaulyje pripažinta. Tokios elektrinės stovi Danijoje, Švedijoje, Suomijoje <...> Aišku aš nesakau, kad tokį monstrą galbūt reikėtų statyti čia, Vilniuje. Čia yra pavyzdys tam, kad įrodyti, kad egzistuoja trečiasis kelias. Aš manau, kad mūsų situacija yra kitokia, mes turėtume statyti mažesnius, bet tokio tipo TEC‘us Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevežyje. Ten, kur yra didesnis energijos poreikis ir kur vyksta didysis dujų pleškinimas“ – pasiūlymą apibendrino R. Lapinskas.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
