| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. lapkričio 17 d. portale „15min“ pasirodė žurnalisto Liudo Liutkevičiaus straipsnis: „Idėja Lietuvai – tapkime pirmaujančia žaliosios ekonomikos šalimi“. Visą straipsnį kviečiame skaityti čia.
Gerovę šaliai daugeliu atveju atneša gebėjimas pirmauti kurioje nors perspektyvioje ir vertę kuriančioje srityje. Šiandien tokia drąsiai galima laikyti ekologijos sektorių, todėl mano idėja Lietuvai – tapti žaliosios ekonomikos šalimi. Tikiu, kad išplėtotas atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius, žaliosios inovacijos, į ekologiją orientuota transporto sistema, aktyvus naudojimasis dalinimosi platformomis gali Lietuvą paversti klestinčia šalimi.
Sakysite, šioje srityje yra labiau pažengusių valstybių? Galbūt. Tačiau galime tokias šalis pasivyti ir aplenkti. Atsikratykime mažos šalies sindromo ir judėkime į priekį. Juolab, kad stiprus ekologijos sektorius mūsų šaliai turėtų visokeriopos naudos.
Leistų pritraukti investicijų
Dažnai manoma, kad ekologijos sektorius yra svarbus tik žvelgiant iš aplinkosaugos, klimato kaitos procesų stabdymo perspektyvos. Vis tik žaliosios ekonomikos suteikiamos galimybės yra daug platesnės. Be abejo, buvimas kovos su visam pasauliui nerimą keliančios klimato kaitos problemos priešakyje mūsų šaliai būtų labai naudingas ir įvaizdžio prasme. Tačiau dar svarbiau, kad tai leistų mums pritraukti investicijas, kompetencijas ir žinias, nes būtent žalioji energetika bei žalioji ekonomika apskritai šiandien turi vienas didžiausių galimybių tai padaryti.
Prisiminkime, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimą JAV žaliosios srities mokslininkams, inovatoriams ir verslininkams atvykti dirbti į jo šalį po to, kai Jungtinės Valstijos kontraversišku prezidento Donaldo Trumpo sprendimu pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo. Savo šalies duris tokiems mokslininkams Prancūzijos prezidentas atvėrė puikiai suprasdamas žaliojo sektoriaus svarbą ir naudą šiandienos pasaulyje. Ar nevertėtų to padaryti ir mums?
Nauda ekonomikai
Lietuva taip pat galėtų tapti atsinaujinančios energetikos, žaliųjų technologijų tyrimų ir inovacijų kraštu, jei tik užsibrėžtų tokį tikslą.
Jei mūsų Baltijos kaimynai estai gali save pristatyt pasauliui skaitmeninėje srityje pirmaujančia šalimi (e-Estonia), tai mes tikrai galėtume būti ambicingiausi visame, kas susiję su atsinaujinančia energetika ir žaliąja ekonomika (Green Lithuania).
Pavyzdžiui, atsinaujinanti energetika – tai ne tik kilnūs tikslai kurti tvarią aplinką ir kovoti su klimato kaitos grėsme. Tai taip pat ir ekonominė nauda. Visų pirma investicijos į žaliąją energetiką ir žaliuosius sprendimus praktiškai visuomet atsiperka ir ilgainiui leidžia sutaupyti. Taip yra dėl to, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai yra neišsenkantys. Saulės šviesa ar bioskaidžios medžiagos patys savaime nieko nekainuoja, todėl, priešingai vis mažiau patraukliam iškastiniam kurui, tai yra neribotas ir pigus resursas.
Aukštą vertę kuriantis sektorius
Tai ne vienintelė priežastis, kodėl ekologijos sektoriuje daugelis ekspertų mato bene didžiausias ekonominio augimo perspektyvas. Specialistai prognozuoja, kad Europoje žaliasis sektorius iki 2030 bus vienas svarbiausių Bendrijos ekonomikoje, o jam teks maždaug 2 mln. naujų darbo vietų. Žaliojo sektoriaus darbuotojai (green collar) gali tapti vienu svarbiausių ekonomikos variklių. Būkime pirmieji, kurie šį variklį užves, o savo žinias, patirtį bei ekspertiškumą eksportuokime į kitus kraštus. Būkime tie, kurie ekologijos srityje konsultuosime kitas valstybes ir kuriuos kitos šalys kviesis pas save įgyvendinti žaliuosius projektus.
Juk ekologijos sektorius ne tik kuria darbo vietas, bet drauge su aukštųjų technologijų bei inovacijų industrijomis yra pripažįstami šiandien bene didžiausią vertę kuriančiomis ekonomikos sritimis. Taigi išplėtotas žaliasis sektorius – lygu daug sukurtos vertės – lygu aukštesnis pragyvenimo lygis mūsų šalyje.
Svarbu ugdyti talentus
Be abejo, norint turėti pirmaujantį ekologijos sektorių mums reikės ir geriausių šios srities ekspertų. Čia užduotis tenka ir mūsų šalies švietimo sistemai bei aukštojo mokslo įstaigoms. Vaikams svarbu nuo mažų dienų ugdyti pasitikėjimą, kad galime ir turime būti eko šalimi, nes tai perspektyvu. Žaliojo sektoriaus verslai taip pat neturi likti nuošalyje ir laukti, o pats aktyviai prisidėti prie jaunų specialistų ugdymo, remti mokslą bei suteikti galimybes ir priemones šioje pakankamai naujoje srityje būsimiems specialistams įgyti praktinių žinių.
Beje, žaliosios srities bei atsinaujinančių išteklių energetikos specialistų neturėtume bijoti pasikviesti ir iš svetur. Savus specialistus leiskime išvykti dirbti kitose šalyse. Jei sudarysime tinkamas sąlygas, įgytą patirtį ir naujas idėjas jie vis tiek kada nors parsiveš į Lietuvą ir panaudos mūsų žaliojo sektoriaus stiprinimui. Be to, jie galėtų tapti savotiškais mūsų šalies žaliojo sektoriaus ir mūsų pasiekimų jame ambasadoriais kitose valstybėse.
Tam, kad Lietuva iš tiesų taptų pirmaujančia žaliosios ekonomikos šalimi, reikia verslo įmonių aktyvių veiksmų. Tuomet laukia nuoseklus darbas, kurio rezultatai, tikiu, leistų Lietuvai papildyti pažangiausių ir klestinčių šalių gretas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/liudas-liutkevicius-ideja-lietuvai-tapkime-pirmaujancia-zaliosios-ekonomikos-salimi-18-883196
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
 |
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis. |
|
|
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
 |
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 43 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
