Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Įvertinusi valstybės finansų, ekonomikos, konkurencingumo, demografijos ir migracijos rodiklius bei švietimo, mokslo, inovacijų ir technologijų plėtrą, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) š. m. spalio 12 d., pristatė savo pasiūlymus politinėms partijoms ir visuomenei, kaip pasinaudoti galimybėmis konkurencingumui didinti ir taip užtikrinti tvarią valstybės plėtrą. Kaip vieną iš prioritetų eksporte LPK mato asociacijos LITBIOMA iniciatyvą – sukurti ekporto draudimo schemą ir taip stiprinti tiesioginę paramą eksportui.
„Liko vieneri metai iki rinkimų į Seimą. Ruošiantis rinkimams, tikimės, kad LPK parengti pasiūlymai bus atspindėti ir partijų programose. Artimiausiais metais Lietuva turės parodyti, ką sugebėjo sukurti po įstojimo į Europos Sąjungą, kokia tvari ir konkurencinga yra jos ekonomika. Šiandien, kai pasaulis toks neramus ir vyksta tiek daug pasikeitimų, labai geras laikas diskutuoti, kokie svarbiausi darbai mūsų laukia artimiausiais metais. Jau girdėti tam tikri šūkiai, kas kam yra svarbiausia: vieniems – socialiniai dalykai, kitiems – žmogus, tretiems – Lietuvos ekonomikos stiprinimas. Todėl manau, kad labai svarbu yra apibendrinti šiuos požiūrius, o maksimaliai naudingas rezultatas mūsų valstybei priklausys nuo mūsų visų bendro darbo. Aš dažnai girdžiu, ypač būdamas regionuose, kad kažkokia mistinė „valstybė“ yra atsakinga už mūsų rūpesčius, kasdieninį gyvenimą. Aš visada sakau, kad nėra tokio daikto „valstybė“ be jūsų pačių. Valstybė esame mes patys ir jos augimas bei tvarumas priklauso nuo žmonių stiprybės ir to, kokį indėlį mes patys įnešam į jos augimą,“ – sako LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak R. Dargio, svarbu nepamiršti, kad tolimesnis tvarus valstybės augimas labai priklausys nuo politikų toliaregiškumo ir jų priimamų politinių sprendimų, įgyvendinant konkurencingumą didinančias reformas, ypatingą dėmesį skiriant verslo aplinkos gerinimui, inovacijoms ir investicijų skatinimui.
Ekonomistų skaičiavimais, artimiausių kelerių metų perspektyvoje ekonomikos augimas neviršys 2-3 proc., o tolesnė Lietuvos ekonomikos plėtra priklausys nuo struktūrinių problemų sprendimo greičio. Nepaisant to, kad Lietuvos BVP augimas vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, šiuo metu matome, kad, skola ir skolos aptarnavimo kaštai išlieka didžiausi regione, konkurencingumo progresas yra nepakankamas, drastiškai mažėja gyventojų skaičius, brangsta viešosios infrastruktūros išlaikymas, elektros kaina pramonei vis dar aukščiausia regione, negerėja užsienio investuotojų pritraukimas, stoja Lietuvos eksportas.
„Nepaisant vis dar vyraujančių ūkio augimo tendencijų, Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonomikos perspektyvos verčia sunerimti. Didžiausią nerimą kelia tai, kad pradeda šlubuoti pagrindinis Lietuvos ūkio variklis – eksportas, kuris mažai ir atvirai mūsų ekonomikai buvo tapęs pagrindiniu lokomotyvu. Turime nepamiršti, kad tolimesnis tvarus valstybės augimas labai priklausys nuo politikų toliaregiškumo ir jų priimamų politinių sprendimų, įgyvendinant konkurencingumą didinančias reformas, ypatingą dėmesį skiriant verslo aplinkos gerinimui, inovacijų ir investicijų skatinimui,“ – kalbėjo LPK prezidentas.
LPK siūlo, kad tvarią valstybės plėtrą galėsime užtikrinti tik įgyvendinę šiuos tolimesnius politinius sprendimus:
Pristačius LPK pasiūlymus politinėms partijoms, prasidėjo diskusija „Ar konkurencinga ekonomika taps šalies politikos ašimi po parlamentinių rinkimų“, kurioje dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vicepirmininkas Zbignev Jedinskij.
Į LPK organizuotą konferenciją susirinko per 200 dalyvių, tarp kurių – Seimo ir Vyriausybės nariai, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai.
Daugiau informacijos:
LEIDINYS „LPK pasiūlymai politinėms partijoms“
LPK prezidento R. Dargio pranešimo „LPK pasiūlymų politinėms partijoms pristatymas“ skaidrės
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas