Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Asociacija LITBIOMA skelbia šiandien LRV pristatytas šilumos ūkio pertvarkos gaires ir sveikina tokią Vyriausybės politiką pažymėdama, jog visada buvo įsitikinusi būtent tokio sprendimo Lietuvos šilumos ūkyje ir elektros gamybos sistemoje teisingumu, nes tai kelias, kuris per pastaruosius 30 metų praktiškai patikrintas ir įrodytas Skandinavijos šalyse. 10-metį švenčianti asociacija LITBIOMA nuveikė didžiulį darbą propaguodama biomasės energetiką ir biomasės kogeneraciją, kurios gamybos ir vartojimo didinimas gausina darbo vietų skaičių Lietuvoje, gerina Lietuvos eksporto / importo balansą bei mokesčiais papildo Lietuvos nacionalinį biudžetą.
LRV 2013/05/13 pranešimas. Kaip mažinsime šilumos kainą?
Vyriausybei pristatytos šilumos ūkio pertvarkos gairės
Gegužės 13 d., pirmadienį, vykusiame Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje Energetikos ministerija pristatė šilumos ūkio pertvarkos gaires, siekiant šilumos kainas sumažinti iki 25 proc. Vyriausybė pradeda kitos svarbios energetikos strategijos dalies – šilumos ūkio modernizavimo, panaudojant ES paramos lėšas, įgyvendinimą. „Energetikos problemų sprendimas, šildymo kainų mažinimas yra vienas iš neatidėliotinų Vyriausybės veiklos prioritetų. Todėl imamės iniciatyvos pradėti šilumos ūkio pertvarką ir iš esmės, kaip galima greičiau, pradėti mažinti šilumos kainas vartotojams. Išlaidos už šilumą sudaro didelę šeimos biudžeto dalį, būtinos komunalinės paslaugos tampa prabangos preke“, – problemą dėstė Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.
Dabartinė teisinio reguliavimo aplinka nesudaro prielaidų šilumos kainų mažėjimui. Termofikacinės elektrinės, gaunančios už elektros gamybą joms mokamą viešuosius interesus atitinkantį paslaugų mokestį VIAP (apie 200 mln. litų per metus), nėra suinteresuotos įrengimų atnaujinimu. „Mes siūlome kogeneraciją – šilumos ir elektros energijos efektyvią gamybą vienu metu. Tai galimybė vietoje brangių dujų plačiau panaudoti pigesnį biokurą. Tokiu atveju šilumos kaina būtų reguliuojama, o elektros kaina atitiktų rinkos kainą. Atsižvelgus į biokuro plėtros programą bus parengtas Nacionalinis kompleksinis šilumos ūkio planas. Visose savivaldybėse bus nustatytos aiškios plėtros kryptys, o planai bus įgyvendinami iš naujos 2014–2020 m. ES paramos perspektyvos. Sieksime didesnės ES paramos dalies energetikai. ES lėšos bus investuojamos, o ne dalijamos tarsi pagal kalėdinį sąrašą“, – sako premjeras A. Butkevičius.
Vyriausybė teisės aktuose įtvirtins sąžiningos, teisingos konkurencijos tarp šilumos gamintojų sąlygas, pakeis esamą biokuro kogeneracijos rėmimo schemą, tobulins prekybos biokuru modelį. Reikia įstatymu nustatyti privalomą šilumos gamybos kainodarą nepriklausomiems šilumos gamintojams, gavusiems ES paramą. Savivaldybės gaus iki 50 proc. reikalingų investicijų iš ES paramos. Jos turės pasirinkimą: pačios kofinansuos likusią reikalingų lėšų dalį arba galės skelbti konkursą kofinansavimui pritraukti privatų kapitalą, arba jos gaus valstybės paskirtą vystytoją tuo atveju, jeigu pačios negalės užtikrinti finansavimo ar neįvyks konkursas. Pritarus šioms gairėms bus galima pradėti įgyvendinti pertvarką, tikimasi, kad šildymo kainos galėtų pradėti mažėti jau 2015 metų šildymo sezoną.
Tiesioginė nuoroda: http://www.lrv.lt/lt/naujienos/aktualijos/?nid=12418
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas