Briuselis, 2010 m. lapkritis

Europos plokščių pramonė neseniai pareiškė, kad nesutinka toliau remti biomasės vystymo.

Pagrindinis plokščių pramonės atstovų susirūpinimas yra konkurencija dėl to paties šaltinio – medienos ir/arba jos atliekų. Europos biomasės asociacija (AEBIOM) pateikia savo poziciją šia tema ir dar kartą patvirtina esminį biomasės energetikos vaidmenį ES energetikos sektoriuje. Vystant biomasės energetiką bus kuriamos naujos įmonės ir darbo vietos, o biomasė, kaip kuras už priimtiną kainą, padės kovoti su energijos trūkumu.

AEBIOM nuomone, biomasės energetika plokščių pramonei yra ne grėsmė, o neišnaudota galimybė. Biomasės energetikos sektorius siūlo sprendimą plokščių pramonei diversifikuoti savo apsirūpinimą energija ir vystyti naujus projektus šiame augančiame verslo sektoriuje. Žinoma, konkurencija dėl medienos didės, bet išaugusi medienos kaina padės mobilizuoti tuos medienos išteklius (pvz., miško atliekas), kurie šiuo metu yra neišnaudojami dėl nerentabilumo.

Argumentas, kad gaminti medienos plokštes yra svarbiau nei, pavyzdžiui, tiekti energiją ir ypač šildymą gyventojams, negali būti laikomas tinkamu argumentu.

Plokščių pramonės diversifikacija

Medienos pramonės šakos, tokios kaip plokščių pramonė, turėtų matyti galimybę biomasės energetikos rinkose, nes ši pramonė gauna ir perdirba biomasę dideliais kiekiais. Ateityje biomasės energetika gali padėti medienos pramonės šakoms tapti vis mažiau priklausomoms nuo iškastinio kuro. Jau yra pramonės šakų, kurios tai padarė, nusprendusios pereiti prie medienos granulių gamybos – sparčiai augančios rinkos su didele paklausa ateityje.

Biomasės kainų augimą lemia konkurencija dėl žaliavų ir kylančios energijos kainos. Iki šiol biomasės kaina buvo itin žema, o kartais net „neigiama“ (laikant ją atliekomis), nes plokščių pramonė naudojosi savo stipria padėtimi, būdama vieninteliu galimu klientu biomasės (pjuvenų ir kt.) gamintojams. Bet to nebėra, ir visos pramonės šakos, įskaitant energijos iš biomasės gamintojus, patiria tokią (normalią) konkurenciją dėl resurso. Monopolijų laikai pasibaigė.

Aukštesnės miško šalutinių produktų kainos irgi yra labai sveikintinos, kad būtų skatinama tvaresnė miško valdymo praktika.

Būtina mažinti Europos energetinę priklausomybę

ES priklausomybė nuo importo nuolat auga – nuo 45 1997 m. iki 55 2008 metai.  Šio importo vertė siekia 350 milijardų eurų arba net 700 eurų kiekvienam ES piliečiui. Tai didelė grėsmė mūsų ekonomikoms ir darbo vietoms, nes anksčiau ar vėliau iškastinis kuras išseks ir neišvengiamai vis labiau brangs. Neverta pamiršti, kad naftos kainų pikai ir Rusijos dujų tiekimo nutraukimai daro neigiamą įtaką energijos tiekimui bei didina jos trūkumą. Būtina užtikrinti apsirūpinimo energija saugumą.

2007 metais energijos iš biomasės dalis galutiniame ES energijos suvartojime buvo 78 milijonai tonų naftos ekvivalento (Mtne) arba 6,7 viso energijos suvartojimo. Tai sudarė du trečdalius visų atsinaujinančių šaltinių energijos , kitaip tariant, biomasės energetika yra atsinaujinančios energetikos kertinis akmuo.

Biomasė – būtinas atsinaujinančios energijos šaltinis

Biomasė yra svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis dėl paprasto jos saugojimo ir kuro panaudojimo įvairovės – iš jos galima gaminti šilumą (patalpų šildymas ir pramoninis šildymas – garas), elektrą ir net biodegalus. Kadangi biomasė gali būti sandėliuojama, ji gali būti veiksmingai panaudojama ir su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, pagrindinį vaidmenį vaidina žiemą. Energija iš biomasės yra būtina, siekiant įgyvendinti strategiją iki 2050 metų naudoti 100 iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją1.

Kova su energijos trūkumu

Biomasės yra mažiausiai du kartus pigesnė už iškastinio kuro alternatyvas namų ūkiams, be to, biomasės kainos yra žymiai stabilesnės. Tad tai yra sprendimas, kaip kovoti su energijos trūkumu. ES27 valstybėse 21 namų ūkių negali tinkamai šildyti savo būstų  ir vis daugiau žmonių kenčia šaltį nepajėgdami apmokėti augančių sąskaitų už energiją.

Darbo vietos

2009 metais atsinaujinančios energetikos pramonėje dirbo daugiau nei 550.000 žmonių1. Apskaičiuota, kad šilumos, gaminamos iš biomasės, sektoriuje, kuris 2020 metais sudarys net 3/4 visos atsinaujinančių išteklių energijos Europoje, dirbs 800.000 darbuotojų .

Tiek mažos, tiek didelės įmonės samdys įvairių kvalifikacijų darbuotojus – nuo meistrų ir derliaus nuėmimo mašinų vairuotojų iki inžinierių, prekybininkų, projektų vystytojų ir kt. Bioenergetika suteikia iš prigimties decentralizuotas rinkas biomasės gamybai miške ir žemės ūkyje bei jos galutiniam naudojimui. Taigi ji suteikia didelį potencialą kaimo plėtrai. Bioenergetikos pramonė negali dideliu mastu išsikelti iš Europos kaip daugelis kitų pramonės šakų, įskaitant medienos drožlių plokščių gamybą.

Biomasės gausa

Europos aplinkos agentūros studija rodo, kad atsižvelgiant į aplinkosaugos apribojimus, Europoje iki 2020 metų bus 234 Mtne biomasės, o tai daugiau nei du kartus viršija  dabartinį sunaudojimą .

Europos miškininkystės statistika rodo, kad surenkama tik 61 grynojo metinio miškų prieaugio . Biomasės ištekliai miškuose nuolat auga – per 1950-2000 metų laikotarpį jie padvigubėjo (nuo 10 iki 20 milijardų m3 medienos).

Pasauliniu lygiu kelios studijos nustatė, kad biomasės potencialas yra didesnis už bendrą energijos suvartojimą.

Miško ir žemės ūkio sektoriai turėtų siekti didesnės biomasės gamybos ir taip didinti pasiūlą, o iš to naudą gautų visi medienos vartotojai, įskaitant ir plokštes gaminančias įmones. Tam reikalingos specifinės miško valdymo praktikos ir didelės investicijos į įrangą bei infrastruktūrą.

Biomasė yra vertingas ir esminis išteklius, leidžiantis diversifikuoti mūsų apsirūpinimą energija, tiekti prieinamą energiją piliečiams ir kurti naujas pramonės šakas bei darbo vietas Europoje.

Europos biomasės asociacija AEBIOM yra biomasės energetikos sektoriaus asociacija, tiesiogiai atstovaujanti daugiau nei 4000 įmonių ir suinteresuotų subjektų Europoje.


Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į:

Remigijų Lapinską, AEBIOM valdybos narį, asociacija@biokuras.lt ; +370 698 22906,

arba

Jean-Marc Jossart, AEBIOM generalinį sekretorių, jossart@aebiom.org ; +32 10 47 24 55.

Daugiau informacijos rasite svetainėse www.aebiom.org arba www.biokuras.lt