2016-uosius energetikos sektoriuje galime laikyti lūžio metais. Tai buvo metai, kuomet pirmą kartą biokuras centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje (CŠT) užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė beveik 65 procentus. Juk dar 2000 m. iš biokuro šalyje buvo pagaminama vos 2 proc. centralizuotos šilumos ir vyravo priklausomybė nuo monopolinio tiekėjo. Šiais pasiekimais biomasės energetikos bendruomenė išties džiaugiasi, nes tai patvirtina atsinaujinančios energetikos naudą, ekologiškumą ir tvarumą.

Dar vienas neabejotinai svarbus praėjusių metų pasiekimas – nuoseklus atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) didėjimas Lietuvoje, kuris bendrame šalies energijos balanse pasiekė 25,86 procentų. Taigi jau pernai įvykdėme ES įsipareigojimą, kuris reikalavo iki 2020 metų pasiekti 23 proc. AEI bendrame energijos balanse. Šie rezultatai neturėtų tapti pretekstu sustoti, tai paskatins ir toliau kryptingai žengti atsinaujinančios energetikos keliu. Pasak Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos atsinaujinančiai energetikai skiriamos vienos didžiausių investicijų pasaulyje ir 2015 metais siekė 267.92 mlrd. Eur. Tai labai aiškiai parodo kryptį, kuria juda tiek pasaulis, tiek Europa.

Biomasės energetikos pasiekimai

Sukūrus reikiamą teisinę bazę ir palankią terpę biokurą bei pažangias biomasės energetikos technologijas gaminančioms įmonėms, buvo pasiektas spartus biokuro centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje augimas. Šiuo metu biokuro pramonės apyvarta per metus sudaro daugiau nei 400 mln. eurų. Biokuro technologijų į kitas šalis per metus eksportuojama už 50 mln. eurų. Apskritai biomasės energetika yra plačiausiai naudojama atsinaujinanti kuro rūšis pasaulyje.

Lietuvoje šilumos kaina per pastaruosius 5 metus laipsniškai mažėjo. Tai neleidžia abejoti, jog atsinaujinanti energetika – ne tik itin svarbi šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimo dalis, bet ir visos energetikos pramonės variklis.

Biokuro pramonė svarbi ir visai Lietuvos ekonomikai. Šiame sektoriuje dirba apie 7,5 tūkst. darbuotojų ir planuojama, kad 2020 m. tokių bus apie 10 tūkstančių. Vidutinis atlyginimas siekia 1,1 tūkst. eurų. Neabejojama, kad biomasės energetikos sektorius šalyje augs, o kartu augs ir darbuotojų atlyginimai. Taip pat bus sukurta dar daugiau darbo vietų, eksportuojama daugiau naujų technologinių sprendimų. Svarbu pažymėti, kad didžioji nauda dėl biokuro vartojimo tenka Lietuvai. Energijos poreikis per metus centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje yra apie 500 tūkst. tonų naftos ekvivalento. Jei šį kiekį CŠT sistemoje pasiektume importuodami ir degindami iškastinį kurą apie 200 mln. eurų tektų kitų šalių ekonomikai (Lietuvoje liktų tik apie 25 mln. eurų). Jei šiuos poreikius patenkintume biokuru, kitų šalių ekonomikai tektų apie 13 mln. eurų, ir net apie 57 mln. eurų liktų Lietuvoje.

Lietuva pirmoji Europoje sukūrė ir įdiegė „Baltpool“ biokuro biržą, kuri užtikrina kainų skaidrumą ir rinkos efektyvumą. Nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. kovo čia buvo nuperkama iki 85 proc. reikalingo biokuro. Planuojama, jog tokie rodikliai išsilaikys ir šiemet. Biokuro kaina šiuo metu yra 2-3 kartus, o makroekonominė kaina net 4-5 kartus mažesnė nei dujų.

Žvilgsnis į priekį

Pasiekę stabilų augimą centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje turime kitą iššūkį. Pirmiausia, tai biokuro vartojimo privačiuose ūkiuose klausimas. Juose biokuras sudaro net 85–90 proc., tačiau dažnu atveju individualiuose namuose naudojami seni katilai ir pečiai. Tokie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja gerokai daugiau nei daugiabučiai. Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) senuose įrenginiuose yra tik 40–45 procentų. Pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 procentų. Dėl dvigubo efektyvumo didėjimo būtų sutaupoma ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos. Tai prisidėtų prie oro taršos mažinimo, biokuro kainų mažėjimo, nacionalinės pramonės palaikymo ir, žinoma, švaresnės aplinkos vartotojams.

Antra, turime bendrų energetikos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, yra įsipareigojusi įgyvendinti 2030 m. Klimato ir energetikos politikos strategiją. Šioje strategijoje išdėstytas ES reikalavimas siekti sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc., palyginus su 1990 m.

Taip pat turime paisyti 2015 m. pasiekto Paryžiaus susitarimo, kuriuo 195 pasaulio valstybės įsipareigojo daryti viską, kad temperatūra globaliu lygmeniu nekiltų daugiau nei 2° C lyginant su priešindustrinio laikotarpio temperatūros lygiu. Atsižvelgiant į ruošiamą Europos Atsinaujinančios energetikos direktyvą turi atsirasti ir mūsų Nacionalinė energetikos strategija su įvedamu CO2 mokesčiu. Taigi pirmiausia išsivysčiusios šalys turi imtis iniciatyvos mažinti emisijas ir teikti finansinę bei technologinę pagalbą mažiau išsivysčiusioms šalims.

Visai neseniai Europos biomasės energetikos asociacijos, o tarp jų ir Asociacija LITBIOMA, vieningai pasirašė Graco Deklaraciją (Angl. Graz Deklaration). Šio susitarimo tikslas, ypatingai svarbus Europai bei visam pasauliui, – atsisakyti iškastinio kuro. Tai leis sustabdyti tolimesnį CO₂ koncentracijos atmosferoje augimą bei pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Europa jau turi reikiamas technologijas, praktinių žinių, patirties, kapitalo, potencialo ir teigiamų pavyzdžių, todėl sėkmingai įgyvendindama klimato politiką Europa ateityje galėtų įtikinti ir kitus žemynus pasekti jos pavyzdžiu.