| Apie mus | ENplus ir Dinplus | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Kaip ir prieš kiekvienus Seimo rinkimus, šiemet buvo daug ir gražiai kalbama apie atsinaujinančios energetikos perspektyvas. Vis dėlto, jau esame pripratę ir prie to, kad pasibaigus rinkimams entuziazmas nuslūgsta.
Pagal atsinaujinančios energetikos plėtros rodiklius Lietuva jau įvykdė 2020-iesiems Europos Sąjungos iškeltus tikslus. ES „bizūno“ nebeturėsime, todėl spręsdami vėjo energetikos plėtros, šilumos tiekimo ar klimato kaitos problemas turėsime kliautis vietinių politikų sąmoningumu. Kol kas žinome tiek, kad planuojama uždaryti Energetikos ministeriją. Bet labiau įdomu, kokių realių darbų energetikos srityje galime tikėtis iš naujosios valdžios.
Darbų daug, ar nepritrūks koncentracijos?
Esminiu naujosios Vyriausybės darbu energetikos srityje turėtų būti naujos nacionalinės strategijos parengimas. Joje turėtų būti numatyti tiek energetikos ūkio vystymo veiklos prioritetai artimiausiems metams, tiek ilgalaikiai tikslai. Kol kas aiškios Lietuvos energetikos vizijos ateičiai dar neteko matyti.
Seimui reikės numatyti, kaip panaudoti ES paramos lėšas, kurios anksčiau buvo skirtos biokuro ir atliekų panaudojimo energijos gamybai. Jos atsilaisvino paaiškėjus, kad biokuro ir atliekų kogeneracinių elektrinių statybos projektams tiek ES paramos lėšų, kiek buvo numatyta pradžioje, nebereikės.
Skubių darbų netrūksta ir kitose energetikos srityse. Vis dar nesukurtas mechanizmas, leidžiantis pigiausiu vartotojams būdu išlaikyti rezervinius elektros gamybos įrenginius. Lietuviai taip pat reikia įdiegti energijos vartojimo efektyvumą skatinančias priemones, nustatyti suskystintų dujų terminalo finansavimo tvarką, panaikinti PVM nuolaidas šildymui iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
Labai svarbu ir nustatyti konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų centralizuoto šilumos tiekimo ūkyje taisykles. Reikėtų pagaliau sulyginti konkurencijos sąlygas, nes būtent konkurencija rinkoje šilumos vartotojams duoda daugiausiai naudos.
Artimiausiu metu reikės priimti sprendimus dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros. Ją būtina geriau pritaikyti vėjo ir saulės elektrinių balansavimui.
Pagal Europos Komisijos pateiktus planus, jau turime pradėti rengti klimato kaitos mažinimo ir atsinaujinančios energetikos plėtros iki 2030 m. strategiją.
Nesinorėtų, kad vietoj šių svarbių darbų naujoji valdžia užsiimtų Energetikos ir Ūkio ministerijų sujungimu.
Vėjo energetikos užduočių sąraše – suminės galios kėlimas ir persikėlimas į jūrą
Vėjo energetikos srityje laukia esminiai plėtrai reikalingi sprendimai. Vienas pirmųjų turėtų būti sausumos vėjo jėgainių suminės galios lubų pakėlimas nuo iš esmės jau pasiektų 500 MW iki 850 MW. Tam reikalingas tik Seimo pritarimas jau užregistruotam įstatymo projektui, kuriam Seimo Aplinkos komitetas jau yra pritaręs.
Jau dabar daugiausiai elektros šalyje gaminantį vėjo energetikos sektorių galima vystyti dar intensyviau, tačiau tam reikia pagerinti bendradarbiavimą su elektros perdavimo tinklo operatoriumi „Litgrid“. Iki šiol Energetikos ministerija „Litgrid“ ekspertų paslaugomis naudodavosi vien tik prašydama išryškinti problemas, kurios galėtų iškilti, balansuojant ir rezervuojant didesnę vėjo ir saulės elektrinių galią.
Šią praktiką reikėtų pakeisti ir pradėti ieškoti ne problemų, o efektyviausių būdų, kaip elektros perdavimo sistema galėtų prisitaikyti ambicingesnei atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai.
Per artimiausius 4 metus turėtume pasiruošti vėjo energetikos plėtrai jūroje. Labai svarbu, kad šiame procese valstybė neužkirstų kelio privačiai iniciatyvai. Iš ankstesnės valdžios sulaukėme nerimą keliančių bandymų monopolizuoti jūrinę vėjo energetiką, skubiai ir nemotyvuotai keičiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikia tikėtis, kad šis klausimas jau nebekils ir nuo šiol matysime daugiau konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybinio ir privataus sektorių.
Ar profesionalų vyriausybei pakaks profesionalumo?
Skaitant LVŽS rinkimų programą bei klausant jos lyderio Ramūno Karbauskio minčių, gali kilti optimizmas. Tačiau reikia suprasti, kad valstybės valdymo aparatas yra pakankamai inertiškas, todėl prireiks valios, kad šis intertiškumas būtų įveiktas.
Nerimą kelia ir tai, kad LVŽS yra sudaryta iš labai skirtingų žmonių, turinčių labai skirtingas nuomones įvairiais klausimais. Šią partiją vienareikšmiškai vadinti „žaliaisiais“ galima tik suteikiant jai didelį avansą.
Esama nuogąstavimų, kad ne visi naujieji Seimo nariai sugebės atsilaikyti prieš populizmo pagundas. Jau dabar matome pavyzdžių, kai tie patys LVŽS nariai kalba, pavyzdžiui, apie PVM lengvatos šilumai, tiekiamai iš centralizuotų šilumos tinklų, taikymo pratęsimą ne tik šiam šildymo sezonui, bet dar ir kitam, nors dauguma žmonių supranta, kad ši lengvata mažina vartotojų motyvaciją investuoti į efektyvesnį energijos vartojimą.
 |
 |
 |
|
|
||
 |
 |
 |
AEBIOM – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. AEBIOM reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams.
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais.
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje.
WEC – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, kuris dalyvauja rengiant energetikos sektoriaus įstatyminius aktus, skelbia svarbiausius Pasaulio energetikos tarybos metų programinius dokumentus - pareiškimus, energetikos kongresų išvadas, rekomendacijas ir supažindina su jais šalies vadovus, energetikus ir visuomenę. Taip pat Komitetas rengia įvairius pasitarimus, seminarus, kitokius renginius energetikos sektoriaus integracijos klausimais, naujų technologijų diegimo ir kitomis aktualiomis temomis.
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija.
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje.
|
|
 |
 |
 |
 |
 |
ASU - Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą ir siekianti kuo geriau tenkinti visuomenės poreikius. Universitete mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas.
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.
GMU - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Generalinės miškų urėdijos misija - didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.
LMSA - Lietuvos miško sąvininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus.
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje.
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 48 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės konfederacijos AEBIOM, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 50 mln. eur |
| Atlyginimų vidurkis | ~ 1110 eur |
Biokuro kaina
