Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Šiandien (gruodžio 5 d.) energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paskyrė trečią viceministrą Simoną Šatūną, o ministro patarėju tapo Rytis Kėvelaitis.
Paskirtasis viceministras iki šiol ėjo Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už prekybos politiką, ekonominę diplomatiją ir stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
Anksčiau S. Šatūnas yra dirbęs URM Ekonominio saugumo departamento patarėju, Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) misijos vadovo pavaduotoju ir ministru-patarėju politikos ir strateginių projektų klausimais, JAV Valstybės departamento Europos biuro patarėju Europos saugumo klausimais. 2004-2009 m. jis dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju užsienio politikos klausimais, dar anksčiau – Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijoje ir Krašto apsaugos ministerijoje.
Naujasis viceministras Vilniaus universitete yra įgijęs politikos mokslų bakalauro bei tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistro laipsnius, stažavosi JAV, Japonijoje ir kitose ES šalyse. S. Šatūnas Energetikos ministerijoje pradės dirbti nuo sausio 10 d.
Nuo sausio 11 d. energetikos ministro patarėjo pareigas pradeda eiti R. Kėvelaitis, iki šiol dirbęs investicinės aplinkos ekspertu VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Jis taip pat yra buvęs verslo plėtros projektų vadovu bendrovėje „Žabolis Partners“, vadovavo programai „Kurk Lietuvai“ VšĮ „Investuok Lietuvoje“, dirbo URM ir Europos teisės departamente. R. Kėvelaitis yra baigęs tarptautinių santykių ir politikos bakalauro studijas Šefildo universitete, Jungtinėje Karalystėje.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas