Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š.m. sausio 16 d. Lietuvos energetikos instituto (LEI) organizuotame seminare "Biokuro plėtros perspektyva Lietuvoje – nauda ir grėsmės" pirmą kartą viešai pristatytas LR Vyriausybės užsakymu vykdytas mokslinis-tiriamasis darbas „Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros analizė, atsižvelgiant į ES strategines iniciatyvas energetikos srityje“ (vykdytojas LEI). Tą pačią dieną šis darbas pristatytas ir LR Vyriausybėje.
Seminaro metu AB „Kauno energija“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius, pateikdamas Kauno miesto pavyzdį, praktiškai papasakojo kaip biokuro panaudojimas daro įtaką šilumos kainoms bei įmonės ekonomikai; UAB Kauno termofikacijos elektrinės direktorius plėtrai Jurij Junevič, kalbėdamas apie Kauno TE perspektyvą įgyvendinant biokuro plėtrą pabrėžė, jog, tiek vertinant biokuro perspektyvas globaliai, tiek Lietuvos situaciją, biokuro naudojimas energijos gamybai – geriausia išeitis. Savo pranešime J. Junevič pateikė du galimus Kauno termofikacijos elektrinės rekonstrukcijos planus: pirma alternatyva – esamų įrenginių pritaikymas šiaudų granulių dulkėms deginti; antra – 50 MW – biokuro katilo statyba. AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Vilius Buinevičius pristatė biokuro naudojimo Klaipėdoje perspektyvas.
Iš Vokietijos atvykęs svečias, Aplinkosaugos politikos tyrimų centro atstovas Michael Krug pristatė Vokietijos praktiką plėtojant biokuro panaudojimą. Seminaro metu taip pat paliestos tokios temos kaip biokuro plėtros įtaka medienos pramonei (pristatė Gediminas Lastauskas, IKEA Industry – Lietuva pirkimų vadovas), lokalinei atmosferos taršai (pristatė Vytautas Krušinskas, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorius), biokuro naudojimas namų ūkiuose (LEI atstovas, Dr. Nerijus Pedišius) ir Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vice-prezidentas Romaldas Morkvėnas).
Baltpool UAB generalinė direktorė Laura Žalaitė pristatė Biokuro biržos tikslus, galimybes bei perspektyvas.
Seminaro metu pristatyti pranešimai:
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas