Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
UAB Tauragės šilumos tinklų l. e. p. direktorius Audrius Arcišauskas teigia, kad svarbiausias jo, kaip vadovo, tikslas – efektyvus bendrovės valdymas, geri rezultatai. Jų bendrovė pasiekė akcininko – savivaldybės, valdybos numatytų priemonių, vadovo pasiūlytų sprendimų, taip pat visos komandos ir atsakingai atliekamo darbo dėka. Šie faktoriai lėmė, kad Tauragė pagal tiekiamos šilumos kainą pakilo net į antrąją vietą ir išlaiko šią poziciją visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonių rikiuotėje.
Daugiau informacijos rasite dienraštyje "Tauragės žinios" - http://www.taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2019/03/naujas-katilas-taurages-silumos-vartotojams-jau-sutaupe-pinigu
Įgyvendintas katilo keitimo projektas
A. Arcišauskas teigia, kad projektas „Esamo 8 MW biokuro katilo keitimo Tauragės katilinėje“ orientuotas į Tauragės miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos efektyvesnę šilumos gamybą mažesnėmis kuro sąnaudomis, mažesnę aplinkos taršą ir, žinoma, mažesnę šilumos kainą vartotojams. Darbai užbaigti sėkmingai, katilas priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
„Aukšto efektyvumo naujas 8 MW galios biokuro katilas generuos šilumą naudodamas biokurą. Modernizuota įranga bei efektyviai naudojami energetiniai resursai (biokuras) mažins šilumos gamybos sąnaudas. Naujo katilo įrengimas sudarys galimybes mažinti šilumos kainą, sumažins neigiamą poveikį aplinkai,“ – informavo A. Arcišauskas.
UAB Tauragės šilumos tinklams skirta 292 tūkst. eurų Europos Sąjungos Sanglaudos fondų parama pagal LR energetikos ministro įsakymą dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“. Projekto „Esamo 8 MW biokuro katilo keitimo Tauragės katilinėje“ rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „NEST Baltija“, kuri atliko visus katilinės rekonstravimo darbus. Projekto vertė – 700 tūkst. eurų.
Sprendimas 8 MW biokuro katilą keisti į naujesnį ir efektyvesnį buvo priimtas po kito projekto sustabdymo. 2015 m. buvo vykdytas pirkimas, kuriame UAB „Enerstena“ supaprastinto atvirojo konkurso „Beržės katilinės rekonstrukcijos ir 5 MW galios biokuro katilo su kuro sandėliu statyba Paberžių g. 16, Tauragėje, pirkimas“, pasiūlė rangos darbų kainą – 1 384 796, 76 Eur. Pasikeitus vadovams, pirkimas nutrauktas.
Mažo našumo katilinės
Būtina paminėti ir mažąsias įmonės katilines, jos taip pat sėkmingai modernizuotos. 2017 m. Tarailių katilinėje pastatytas biokuro katilas UT-250 šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Po projekto įgyvendinimo sumažėjo ir aptarnaujančių specialistų poreikis, prieš modernizaciją vasaros metu karštam vandeniui ruošti buvo reikalingi 4 etatai, šiuo metu poreikis siekia 1,5 etato. Katilinėje numatoma biokuro sandėliavimo aikštelė, modernizuoti rezervinį 0,5 MW malkine mediena kūrenamą katilą.
2015 m. Eičių katilinėje baigti darbai, pastatyta 0,7 MW konteinerinė katilinė. 2017 m. – rezervinis skystojo kuro (krosninis kuras) 0,4 MW katilas. Kūrenant durpes šildymo sezono metu buvo reikalingi 8 darbuotojai, šiuo metu tik – 1,5 etato.
Tauragės dvaro katilinėje 2014 m. buvo automatizuotas smulkintos medienos kuro padavimas į 0,7 MW katilą. Per didelės galios biokuro katilas pakeistas į 0,320 MW. 2018 m. pakeisti trys rezerviniai malkine mediena užkraunami katilai „Atmos–100“ į skystojo kuro katilą (krosninis kuras). Dėl to darbuotojų skaičius šildymo metu sumažėjo du kartus.
Pernai Aerodromo katilinėje sustabdytas mūrinio dūmtraukio H-35 plytų irimas. Ateityje numatyta demontuoti mazuto ūkį bei esant poreikiui atlikti kapitalinį kamino remontą.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas