Š. m. rugpjūčio 12 d. dienraštyje "Verslo žinios" pasirodė Eglės Markevičienės straipsnis: "Nelengvi biokuro gamintojų metai", kuriame minima ir asociacija LITBIOMA.

Biokuro gamybos įmonės nebegali planuoti savo pajamų ir veiklos – šilumos gamintojai biržoje biokurą pastarąjį pusmetį perka tik pagal trumpalaikius sandorius, tikėdamiesi, kad biokuras ir toliau pigs. Biržos atstovai ir Energetikos ministerija tikisi, kad, artėjant šildymo sezonui, ilgalaikių sutarčių bus sudaroma vis daugiau, nes stabilumo norės ir šilumininkai.

„Biokuro parduodame tik savaitei į priekį, ne ilgiau. O žaliavos urėdijose reikia prisipirkti prieš pusę metų, nežinant, kiek biokuro parduosime. Nė euro pelno šiandien neuždirbame. Jei tokia padėtis tęsis, biokuro gamybos verslas pasmerktas“, – darbo, neturint ilgalaikių sutarčių, perspektyvą pesimistiškai vertina Aleksandras Zigmantavičius, miško ruošos ir biokuro gamybos UAB „Euromiškas“ vadovas.

Robertas Ašmonas, UAB „Timbex“ vykdomasis direktorius, akcentuoja, kad biokuro gamybos versle reikia planuoti 2–4 metus į priekį, įsigyjant žaliavos, biokuro ruošos technikos, nes, pvz., skiedrovežis kainuoja kelis šimtus tūkstančius eurų. Todėl, kol biržoje vyrauja trumpalaikiai pirkimai, verslui kyla nemažai rizikos, pripažįsta jis.

Didžiulis perteklius

Biokuro birža „Baltpool“ skaičiuoja, kad liepą 79% visų sudarytų sandorių buvo savaitės trukmės, sudarytos tik 2 pusmetinės sutartys. Panašiai buvo ir birželį (77% savaitinių sandorių), ir gegužę (82%). Liepą biokuro pasiūla paklausą pranoko 5 kartus – pirkėjai jo pageidavo įsigyti už 9 mln. Eur, gamintojai siūlė už beveik 49 mln. Eur.

Lietuvos biomasės asociacija „Litbioma“ šią savaitę kreipėsi į Energetikos ministeriją, kainų komisiją, „Baltpool“ ir atkreipė dėmesį, kad, neskatinant ilgalaikių sandorių biržoje, nukentės ne tik biokuro ruošos verslas, bet ir šilumos vartotojai.

„Jei šilumos gamintojai ir toliau pirks pagal trumpalaikes sutartis, o žiema bus šalta, biokuro gali pritrūkti, o jo kaina išaugs. Įmonės, kurios galėtų pristatyti didesnius jo kiekius, bus nepasiruošusios – neturės žaliavos, technikos, darbuotojų“, – įspėja Remigijus Lapinskas, „Litbiomos“ valdybos narys. Vienas sprendimų, anot jo, galėtų būti biržos reglamento keitimas, šilumos gamintojus pirkti dalį biokuro įpareigojant ilgalaikėmis sutartimis.

Ištaisys rinka

Anot Vaidoto Jonučio, „Baltpool“ verslo linijos vadovo, šią vasarą vis krintant biokuro kainai pirkėjai nesudaro ilgalaikių sutarčių, nes tikisi, kad artimiausiu laiku jo galės nusipirkti dar pigiau. „Tačiau galima laukti, kad didžioji pirkėjų dalis netrukus sudarys ilgalaikius sandorius. Jie biržoje ir dabar teikia tokius siūlymus, tiesa, dar nenusiperka, nes siūlo per pigiai. Truputį padidinus siūlymų vertę, pirkėjai ir pardavėjai susitiks“, – aiškina p. Jonutis.

Jau liepą atotrūkis tarp trumpalaikių ir ilgalaikių sandorių kainos beveik ištirpo: pagal ilgalaikius pirktas biokuras kainavo 113 Eur už 1 tne, o pristatytas pagal savaitės tiekimo sandorius – 109 Eur už 1 tne. Šiuo metu biokiuro kainos sudarant ilgalaikius sandorius, anot jo, itin patrauklios, juos sudarantys pirkėjai turėtų išlošti.

Valdininkų nuomone, dabartinius pirkimų netolygumus ištaisys pati rinka. Energetikos ministerija pabrėžia, kad rinkoje veikia per 200 biokuro gamybos įmonių.

„Rinkos dydis ir dalyvių skaičius yra pakankamas, kad rinka taptų visiškai likvidi, o šiuo atveju tai reiškia biokuro kainos konkurencingumą“, – komentare VŽ nurodo ministerija. Energetikos ministerija primena, kad nuo 2016 m. įsigalioja įpareigojimas reguliuojamoms šilumos gamybos įmonėms visą reikalingą biokurą įsigyti per biržą. Ministerija prognozuoja, kad šis įpareigojimas paskatins įmones keisti biokuro įsigijimo praktiką, nes šilumos tiekėjai, siekdami visiems metams užsitikrinti kuro tiekimą už fiksuotą kainą, bus suinteresuoti sudaryti didesnės apimties pirkimo sandorius.