Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
2017m. sausio 18 – 20 dienomis vedantieji biomasės energetikos ekspertai miškininkystės, žemės ūkio, transporto ir energetikos sektoriuose, o taip pat mokslo ir technologijų ekspertai susitiko 5-joje centrinės Europos biomasės energetikos konferencijoje Grace, Austrijoje. Konferencijoje dalyvavo Asociacijos direktorė Vilma Gaubytė, Valdybos narys Remigijus Lapinskas bei Mokslinės techninės tarybos pirmininkas Kęstutis Buinevičius. Konferencija pritraukė 1100 dalyvių, kurie galėjo išklausyti net 156 pranešimus.
Renginys buvo ypatingas ne tik savo dydžiu ar informacijos gausa. Šiame renginyje Europos biomasės energetikos asociacijos vieningai pasirašė Graco Deklaraciją (Angl. Graz Deklaration), kurios autorė yra Pasaulio biomasės energetikos asociacija (Angl. World Bioenergy Assocation, WBA). Šios strategijos šerdis yra iškastinio kuro atsisakymo kelias, kuris yra ypatingai svarbus Europai bei visam pasauliui. Šis kelias leis sustabdyti tolimesnį CO2 koncentracijos atmosferoje augimą bei pasiekti Paryžiuje iškeltus tikslus (COP 21).
Deklaracijoje teigiama, jog iškastinio kuro vartojimas turėtų sumažėti perpus iki 2030m., o atsinaujinantys šaltiniai turėtų užtikrinti 540 Mtne, kas atitiktų 41% atsinaujinančios energetikos dalį Europoje iki 2030m.! Dabartiniai ES tikslai 2030m. - 40% sumažintos emisijos lyginant su 1990m. ir 27% atsinaujinančios energetikos dalis – neatitinka COP 21 tikslų. Deklaracijoje aiškiai rodoma, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje netrukus pasieks viršutinę 420ppm ribą. Ją peržengus atmosferos temperatūra pakils virš 2°C ir sąlygos negrįžtamus visų ekosistemų pokyčius.
Pasiekti reikalingus tikslus galime suteikdami biomasės energetikai vadovaujantį vaidmenį. Europoje esantis biomasės energetikos potencialas toli gražu nėra išnaudojamas. Biomasės panaudojimas energijai teikia įvairią naudą, tokią kaip šildymo, elektros ir transporto sektorių aprūpinimas kuru; biomasė energetika yra ekonomiškai naudinga; ji sukuria naujas vietines darbo vietas; ji leidžia produktyviai panaudoti maisto tiekimui nereikalingą žemę ir padeda užtikrinti energetinį saugumą.
Europa turi technologijas, praktines žinias (know how), patirtį, kapitalą, potencialą ir teigiamus pavyzdžius ir gali sėkmingai vesti pasaulį į naują, laisvą nuo iškastinio kuro erą. Sėkmingai įgyvendindama klimato politiką, Europa galėtų įtikinti kitus žemynus pasekti Europos Pavyzdžiu. Be Europos vadovavimo nei vienas kitas žemynas nesiims vadovauti savalaikiam COP 21 tikslų įgyvendinimui, o varžybos su nekontroliuojamu globaliniu atšilimu bus globaliai pralaimėtos.
Vienas pagrindinių Deklaracijos teiginių, kurį Asociacija LITBIOMA skatins įdiegti ir Lietuvoje, yra CO2 mokesčio įvedimas. Šis vyriausybės sprendimas grindžiamas principu „teršėjas moka“ ir verslą bei pramonę paskatintų daug rimčiau pasižiūrėti į klimato kaitos problemą, kuri, be jokios abejonės, yra pati opiausia šio amžiaus problema. Asociacija LITBIOMA, prisidėdama prie šios deklaracijos pasirašymo bei įgyvendinimo, nori atkreipti Vyriausybės dėmesį ir kartu imtis ryžtingų priemonių, kurios leistų prisidėti prie globalinio atšilimo sustabdymo bei sudarytų sąlygas šalies ekonominiam stiprėjimui skatinant vietinę atsinaujinančią energetiką.
Deklaraciją galite rasti čia.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas