Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Š. m. liepos 20 d. dienraštyje "lrytas.lt" pasirodė straipsnis "Netrukus paaiškės, kas Vilniuje statys šilumos jėgainę".
Maždaug 300 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovo konkursui, kurį skelbė energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“, gautos 9 paraiškos, tarp kurių yra ir stiprių tarptautinių bendrovių, pranešė įmonės atstovė.
„Kaip ir tikėjomės, gavome daug paraiškų – 9. Dabar vyks tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimas. Kadangi paraiškų turime nemažai, vertinimas gali užtrukti keletą savaičių. Tie, kurie atitiks kvalifikacijos reikalavimus bus pakviesti teikti pasiūlymus“, – BNS sakė „Lietuvos energijos“ atstovė spaudai Ernesta Dapkienė. Anot jos, paraiškas konkursui pateikė stipriausios pasaulio rangovų organizacijos.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) laikinai buvo sustabdžiusi konkursą, o liepos 14 dieną patvirtino, kad jo sąlygos nėra diskriminuojančios ir leido jį tęsti. Konkurso sąlygose nurodoma, kad jis yra dviejų dalių – atliekų deginimo ir biokuro katilų statybos. Atliekų deginimo įrenginys bus apie 18 megavatų elektros ir apie 53 MW šilumos galios, o biokuro – atitinkamai 70 MW ir 174 MW galios.
Jėgainę ketinama statyti šalia „Vilniaus energijos“ trečiosios termofikacijos elektrinės Gariūnuose ir sklypo, kuriame „Icor“ grupės įmonė „Reenergy“ planavo statyti atliekų deginimo gamyklą. Kol kas projektas bus vystomas tik „Lietuvos energijos“ jėgomis, o vėliau, jei bus rastas partneris – kartu su juo. Pernai ir šiemet vykusi potencialių partnerių projektui Vilniuje paieška nebuvo sėkminga – įmonė nepasirinko nė vienos iš dviejų dalyvavusių įmonių – „Reenergy“ ir Vilniaus šilumos tinklų.
Tuo metu projektą Kaune „Lietuvos energija“ vystys kartu su Suomijos „Fortum“ bendrove „Fortum Heat Lietuva“, įkuriant bendrą įmonę, kurioje „Lietuvos energija“ turės 51 proc., o „Fortum“ – iki 49 proc. „Lietuvos energija“ Vilniuje ir Kaune jau įsteigė specialios paskirties bendroves, kurios valdys kogeneracines jėgaines ir kuriose jos dalis ateityje sieks 51 procentą.
Vyriausybė pernai abu projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Anksčiau skelbta, investicijos į jėgainę Kaune gali siekti iki 138 mln. eurų, o Vilniuje – 328 mln. eurų.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 41 narį. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas