Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Nuo liepos 19 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia kvietimą teikti registracijos formas, kurios, atitinkantiems numatytus kriterijus, suteiks galimybę gauti kompensacines išmokas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose. Programoje gali dalyvauti asmenys, būstus valdantys nuosavybės teise. Maksimali kompensacijos išmoka negalės būti didesnė nei 14 500 Eur. Ja galės pasinaudoti ir tie, kurie išlaidas atnaujindami savo šildymo sistemas jau yra patyrę nuo 2015 m., bei tie namų savininkai, kurie planuoja darbus iki 2019 m. kovo pabaigos.
„Šis APVA kvietimas svarbus tuo, kad jis suteikia dar vieną progą namų ūkiams keisti pasenusias, taršias šildymo technologijas į gerokai efektyvesnes, modernius biokuro katilus, kurie atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijos reikalavimus. Jie mažiau teršia aplinką, yra saugūs ir, žinoma, gerokai ekonomiškesni už tuos, kurie kūrenami malkomis, gamtinėmis dujomis ar anglimis“, – informuoja Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė.
„Faktinė kompensacinė išmoka namų ūkiams bus apskaičiuojama vadovaujantis pareiškėjo pateiktais projekto įgyvendinimą, darbų atlikimą ir (ar) technologijos įsidiegimą įrodančiais dokumentais, neviršijant projekto registracijos formoje nurodytos prašomos kompensacinės išmokos sumos, įvertinant įdiegtą įrangą ir jos nominalią galią ar įgyvendintą energijos efektyvumo didinimo priemonę“, – pranešama APVA kvietime.
Projektų registracijos formos bus priimamos iki tol, kol pakaks lėšų, skirtų šiai priemonei. Iš viso pagal šį kvietimą skiriama lėšų suma yra 3,3 mln. eurų.
„Tie, kurie nespės pateikti paraiškų kompensacijoms gauti pagal šį APVA kvietimą, pasibaigus šiai programai, galės dalyvauti kitoje. Pagal Energetikos ministerijos administruojamą priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ individualių namų savininkai galės gauti dalinį finansavimą seniems katilams keisti, pasirenkant efektyvesnes technologijas, kurios naudoja atsinaujinančius išteklius šilumos gamybos procese“, – naudotis esamomis priemonėmis kviečia V. Gaubytė.
Pasak LITBIOMA atstovų, dažniausiai namų ūkiai, keisdami senus katilus, renkasi šiuolaikinius granulinius katilus. Jie, degindami kurą, neteršia oro kietosiomis dalelėmis. Be to, reikalauja labai mažai žmogiškojo indėlio – maždaug kartą per savaitę specialią talpą reikia pripildyti granulių. Įrenginio galią galima kontroliuoti nuotoliniu būdu, lengvai keičiant temperatūros režimus. „Tinkamai viską sureguliavus, ekonomiškumas ir ekologija tampa kertiniais biokuro katilo pasirinkimo argumentais“, – apibendrina Kauno technologijos universiteto docentas Kęstutis Buinevičius.
Pareiškėjai, norintys gauti kompensacinę išmoką pagal APVA kvietimą, turi pateikti tinkamai užpildytą projekto registracijos formą – http://paraiska.apva.lt/.
Apie asociaciją: Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vienija pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos ir tiekimo, biokuro technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), šilumos energijos gamybos srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Papildoma informacija: Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, tel. +370 624 86195, vilma.gaubyte@biokuras.lt
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas