| Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Nuo sausio 2 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia antrąjį kvietimą teikti registracijos formas, kurios gyventojams, atitinkantiems numatytus kriterijus, suteiks galimybę gauti iki 50 % kompensaciją naujam biokuro katilui, atitinkančiam 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetimų reikalavimus!
„Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas neretai yra mažesnis nei 60 proc., todėl jie labai neefektyviai degina kurą, be to, gerokai padidina aplinkos taršą. Pačios nuostolingiausios ekologiniu ir ekonominiu požiūriu yra malkomis kūrenamos krosnys. Prastas kuras, seni katilai, kuriuose deginamos buitinės atliekos – tai jau daugybę metų neišsprendžiama šalies bėda. Visai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai žmonės yra finansiškai pajėgūs įsigyti naujos kartos automatizuotus biokuro katilus, kūrenamus medžio granulėmis“ - teigia Kauno technologijos universiteto doc. Dr. Kęstutis Buinevičius.
Priemonė „Katilų keitimas namų ūkiuose“ suteikia galimybę Lietuvos gyventojams gauti net iki 50 % kompensaciją naujam, efektyviam ir itin ekonomiškam granuliniam biokuro katilui įsigyti!
APVA pranešime teigiama, jog į paramą pretenduoti gali fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantis gyvenamosios paskirties (vieno arba dviejų butų) pastatą arba sodų paskirties pastatą (sodo namą), kurio statyba teisės aktų nustatyta tvarka yra užbaigta ir pastatas yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip 5 metus nuo kvietimo teikti Registracijos formas dienos (t. y. baigtumo procentas nurodytas ne mažesnis kaip 100 proc. ir po statybos pabaigos metų, nurodytų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, praėję ne mažiau kaip 5 metai iki kvietimo teikti Registracijos formas dienos).
Iš viso nuo 2019 iki 2022 metų senų ir neefektyvių biokuro katilų keitimui bus skirta apie 14 mln. eurų ES investicinių fondų.
Registracijos formą užpildyti galite naudodamiesi aplinkos projektų valdymo informacine sistema (APVIS). Ją galima rasti apvis.apva.lt
Biokuro katilas ar šilumos siurblys?
Pasak LITBIOMA atstovų, dažnai namų ūkiai, keisdami senus katilus, renkasi šiuolaikinius granulinius katilus. Jie, degindami kurą, neteršia oro kietosiomis dalelėmis. Be to reikalauja labai mažai žmogiškojo indėlio – maždaug kartą per savaitę specialią talpą reikia pripildyti granulių. Įrenginio galią galima kontroliuoti nuotoliniu būdu, lengvai keičiant temperatūros režimus. Biokuro katilai – nedidelės investicijos įrenginiai, jei jas lygintume su šilumos siurblio įrengimu, galimybė reguliuoti išlaidas šilumai, nes pats žmogus gali nuspręsti, kuo jam kūrenti. Nauji biokuro katilai taip pat yra itin draugiški aplinkai.
Šilumos siurblio efektyvumas yra sunkiau prognozuojamas nei biokuro katilo, jis priklauso ir nuo temperatūros lauke. Jei ji nukrenta iki minus penkiolikos laipsnių, elektros suvartojimas žymiai išauga. Tokiu atveju nėra galimybės prognozuoti, kiek kainuos pagaminti norimą šilumos kiekį. Senos statybos ir prastesnės termoizoliacijos pastatuose stipriai jaučiasi aplinkos oro temperatūros pokyčiai, tokiu atveju elektros energijos poreikis gerokai išauga, taip pat reikia ir daugiau radiatorių, kas padidina įrenginio įrengimo kaštus.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant įsigyti biokuro katilą
- Visų pirma reiktų pasidomėti modernių biokuro katilų galimybėmis, įsivertinti, kokio galingumo katilo reiktų būstui. Būtina susiskaičiuoti namo šilumos nuostolius. Kuo žemesnės energinės klasės namas, tuo galingesnio katilo reikės. B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150 m2 būstui jau reikia rinktis 14 kW galios įrenginį.
- Katilą yra svarbu naudoti pagal gamintojo rekomendacijas ir atidžiai vadovautis instrukcijomis. Yra itin svarbu naudoti katilui tinkantį kurą, įsigytą iš patikimų, sertifikuotų tiekėjų.
- Patartina rinktis tik sertifikuotas granules, pavyzdžiui, žymimas ENplus® kokybės ženklu. Lietuvos gamintojus ir prekiautojus, galinčius naudoti šį ženklą, galima susirasti enplus-pellets.eu interneto tinklalapyje. Tokių granulių gamybos procese nenaudojama jokių priedų – klijų ar kitų cheminių medžiagų. Jų drėgmė yra minimali, maksimalus kaloringumas, mažiausia įmanoma tarša.
- Nepatartina pirkti granulių iš atsitiktinių pardavėjų nes jos dažnai būna nekokybiškos. Finansinės naudos siekiantys nesąžiningi rinkos dalyviai gamindami granules naudoja nekokybiškas žaliavas, presuoja jas senoviniais kombinuotų pašarų presais ir netgi neretai suklastoja sertifikatus. Tokiose granulėse pasitaiko nuodingų medžiagų – jos kenksmingos žmogaus sveikatai.
Detalesnę informaciją apie kvietimą bei kontaktuis pasiteiravimui galite rasti APVA svetainėje - https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/katilu-keitimas-namu-ukiuose
Apie asociaciją: Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA (toliau – Asociacija) vienija virš 40 įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos ir tiekimo, biokuro technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), šilumos energijos gamybos srityse. Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
 |
Bioenergy Europe – Europos biomasės asociacija įkurta 1990 m., vienijanti 29 asociacijas ir 94 įmones iš visos Europos. Bioenergy Europe reprezentuoja nes 4000 netiesioginių narių (įmonių, mokslo institucijų). Europos biomasės asociacija atstovauja biomasės energetikos sektorių visoje Europoje ir siekia tobulinti darnią biomasės energetikos plėtrą užtikrinant geriausias sąlygas savo nariams. |
|
|
WBA - Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacija (World Bioenergy Association) jungia visų rūšių bioenergijos organizacijas bei asociacijas ir yra susitelkusi ties tokiais klausimais kaip bioenergijos tvarumas, sertifikavimas bei bendrų standartų kūrimas, tobulinimas ir integravimas. Pagrindinis Pasaulio Biomasės Energetikos Asociacijos tikslas yra skatinti darnų, ekonomišką bei aplinkai draugišką biomasės energetikos naudojimą visame pasaulyje. |
 |
LPK - Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 44 šakines ir 9 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra nepriklausoma, nepolitinė, skaidriai verslo interesus Lietuvoje atstovaujanti organizacija. |
 |
EPC – Europos granulių taryba, tai skėtinė organizacija, kuri atstovauja Europos medienos granulių sektorių. EPC nariai yra granulių Asociacijos iš 17 Europos valstybių. EPC taip pat koordinuoja ENplus granulių sertifikavimą ir yra suteikusi asociacijai LITBIOMA išskirtinę teisę atstovauti ENplus sertifikavimo sistemą Lietuvoje. |
 |
LAIEK - Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, kurios misija – suvienijus visas Lietuvoje veikiančias nepelno organizacijas, kurių veikla susijusi su atsinaujinančios energetikos vystymu, skleisti Žaliosios energijos idėją ir sukurti sąlygas jai toliau plėtotis ir virsti realiais rezultatais. |
|
|
VDU - Vytauto Didžiojo universitetas atpažįstamas, kaip vienas iš 3 proc. geriausių pasaulio universitetų, VDU vienintelis šalyje siūlo artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų Jūsų laukia 39 bakalauro (3 iš jų – anglų kalba), 52 magistrantūros (15 iš jų – anglų kalba), 15 podiplominių studijų programų, vientisosios teisės studijos bei 18 mokslo krypčių doktorantūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, toliau išlaikydamas savo veiklos kryptį bei nuolatinį bendradarbiavimą su Asociacija. |
 |
LŠTA - Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija. Pagrindinis LŠTA tikslas – koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams. |
|
|
LMSA - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, kurios misija vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti asociacijos nariams ir ginti teisėtus jų interesus. |
|
|
UABIO – Ukrainos biomasės energetikos Asociacija, kurios misija plėsti biomasės energetikos sektorių Ukrainoje, užtikrinant tinkamas verslo sąlygas bei darnų ir nuolatinį šio sektoriaus vystymą. Ši Asociacija vienija įmones veikiančias Ukrainoje, kurios dirba visoje biomasės energetikos grandinėje. |
 |
VU - Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas - Pirmas savarankiškas gamtamokslis fakultetas Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. Šiandien fakultete yra katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. |
 |
KMAIK - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m. kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Mokykla 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m – į Girionis (Kauno r.). Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. Ilgą laiką šioje mokykloje mokė vienos specialybės – miško ūkio. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje sukurtos geros galimybės studijuoti žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių programas. Kolegija vienintelė šalyje rengia miškininkystės, hidrotechninės statybos, nekilnojamo turto kadistrinių matavimų inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. |
 |
VGTU - Vilniaus Gedimino technikos universitetas - viena didžiausių bei inovatyviausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Universiteto misija – ugdyti pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.
|
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
|
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
| Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
| Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
| Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas
