Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) kviečia rinktis su energetika glaudžiai susijusias Miškininkystės ir Hidrotechninės statybos studijų programas. Tai vienintelė šalies kolegija, siūlanti šias studijų programas! Dėl didelio specialistų poreikio, šioms studijų programoms skirta daug valstybės finansuojamų vietų, o darbdaviai žada palankias įdarbinimo sąlygas.
Miškininkystės studijų programoje galima rinktis plantacinio miško ūkio specializaciją, kurioje oriantuojamasi į energetinių augalų auginimą, panaudojimą. Studentai, pabaigę studijas, gali kurti nuosavą verslą – steigti plantacinius ūkius, dirbti valstybiniame arba privačiame miškų sektoriuje, užsiimti medienos ar kitų rūšių biokuro ruošos ir tiekimo verslais, dirbti energiją gaminančiose įmonėse. Daugiau informacijos apie Miškininkystės studijų programą rasite ČIA.
Hidrotechninės statybos studijų programoje studentai gali rinktis atsinaujinančių išteklių energetikos specializaciją, kurią baigę gali dirbti įmonėse, užsiimančiose atsinaujinančios energetikos įrenginių projektavimu, gamyba, statyba, priežiūra, energijos gamyba. Daugiau informacijos apie Hidrotechninės statybos studijų programą rasite ČIA.
Privalumai l Kolegijos studentai gali naudotis modernia mokymo baze, teoriją įtvirtinti įdomia ir labai naudinga praktika (ji sudaro net apie 30 proc. studijų!), o taip pat pasinaudoti galimybe studijuoti užsienio universitetuose pagal tarptautines mainų programas. Studentams suteikiamos puikos galimybės derinti studijas su darbu – dirbantiems siūloma rinktis ištęstinę studijų formą, be to, visuomet stengiamasi prisiderinti prie kiekvieno studento individualių poreikių. KMAIK rengiami miškininkystės ir hidrotechnikos specialistai tokie paklausūs, kad darbdaviai neretai juos „susimedžioja“ dar bestudijuojančius!
Daugiau informacijos stojantiesiems apie priėmimo į KMAIK tvarką rasite ČIA.
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas