Apie mus | Sertifikavimas | Mokslinė techninė taryba | D.U.K. | Kontaktai |
AB „Panevėžio energija” pradeda rekonstruotos Panevėžio RK-1 bandomuosius darbus, kurie prisidės prie šildymo kainų mažinimo. Įmonė įrengė 8 MW galios biokurą deginantį vandens šildymo katilą su 1,8 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Ši rekonstrukcija padės efektyvinti šilumos gamybą mažesnėmis kuro sąnaudomis ir mažės aplinkos tarša.
„Biokuras pakeis brangesnį ir ekologiškai kenksmingesnį gamtinių dujų kurą. Taip bus sumažinta katilinės generuojamos šilumos savikaina ir aplinkos tarša. Naujame biokuro katile bus deginama smulkinta mediena“ – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.
Panevėžio miesto katilinėse dalis šilumos gaminama deginant gamtines dujas. Siekdama didinti gaminamos šilumos kiekį, naudojant biokurą, AB „Panevėžio energija” rekonstravo Panevėžio RK-1 Pušaloto gatvėje. Bendra naujai sumontuotų įrenginių šiluminė nominali galia sieks 9,8 MW.
Aukšto efektyvumo naujas 8 MW galios biokuro katilas generuos šilumą, o išmetamų dūmų temperatūra bus panaudojama papildomos šilumos gavimui naujai įrengtame kondensaciniame ekonomaizeryje. Numatoma papildoma šilumos energijos gamyba naudojant biokurą sieks apie 40,8 tūkst. MWh per metus. Tokiu būdu Panevėžio miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje suvartojamų importuojamų gamtinių dujų kiekis metinėje šilumos gamyboje sumažėtų 43,7 tūkst. MWh arba 4,2 mln. m³.
Įrengtas naujas biokuro katilas pakeis gamtinėmis dujomis kūrenamų katilų darbą, dėl to mažės neigiamas poveikis aplinkai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – CO2 išmetimai sumažės 8,8 tūkst. t per metus. Sumontuota dūmų valymo įranga užtikrins kietųjų dalelių sklaidą į aplinką leistinose ribose. Naujo katilo dūmai bus nukreipti į esamą kaminą, todėl naujo taršos šaltinio neatsiras.
Projekto „Panevėžio RK-1 rekonstravimas“ projekto vertė sudaro 3,3 mln. eurų. AB Panevėžio energija“ iki 1,47 mln. eurų Europos Sąjungos parama projektui vykdyti skirta pagal LR energetikos ministro įsakymą dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“.
Daugiau informacijos - https://aina.lt/panevezyje-bandomieji-naujo-biokuro-katilo-darbai/
2003 metų vasarą įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 44 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai | Energijos gamybos įranga | Mokslo ir biomasės išteklių sekcija | Biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija | Energijos gamintojų sekcija |
Asociacijos nariai yra suskirstyti į 5 sekcijas: Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija, energijos gamybos įrangos sekcija, mokslo ir biomasės išteklių sekcija, biomasės granulių ir briketų gamybos sekcija bei energijos gamintojų sekcija.
Bendras Asociacijos LITBIOMA narių sąrašas
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia visokeriopą pagalbą asociacijos nariams ir gina jų interesus.
Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba.
LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Dokumentai ir statistika Lietuvoje
Dokumentai ir statistika pasaulyje
Pasaulio biomasės energetikos asociacija: „Argumentai, pagrįsti mokslu“
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA
Vienija daugiau nei pusšimtį įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse.
Asociacija yra Europos biomasės energetikos asociacijos Bioenergy Europe, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, bendradarbiaujanti su įvairiomis mokslinių ir praktinių tyrimų organizacijomis, turinčiomis įtakos biomasės energetikos vystymui Lietuvoje.
Siekdama stiprinti mūsų šaliai strategiškai svarbią šilumos ir elektros energijos gamybos bei biokuro rinką, asociacija aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, rengia seminarus, konferencijas, teikia konsultacijas. 2014 metais sukurta asociacijos LITBIOMA Mokslinė techninė taryba, kurios pagalba didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.
Biomasės resursų panaudojimas Lietuvoje
Privačiuose namų ūkiuose (Lietuvoje ~ 400 000) biokuro panaudojimas sudaro dar didesnę dalį - ~ 85 – 90 %. Dažnu atveju – tokiuose individualiuose namuose naudojami seni katilai, pečiai. Šie namai biokuro (dažniausiai malkų pavidalu) sunaudoja daugiau nei daugiabučiai (~ 550 000 tne medienos per metus).
Vidutinis naudingo veikimo koeficientas (NVK) tokiuose senuose įrenginiuose yra ~ 40 – 45 %, pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais jis siektų ne mažiau 85 %. Taigi efektyvumas didėja dvigubai, kas reikštų ~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymą.
~ 1 mln. kubinių m. malkinės medienos sutaupymas sąlygotų:
|
Biomasės energetikos sektorius
Šiuo metu biokuro pramonės sektoriuje dirba | ~ 7500 darbuotojų |
Biokuro pramonės apyvarta per metus | ~ 300 mln. eur |
Biokuro technologijų eksportuojama per metus | ~ 100 mln. eur |
Biokuro ir dujų kainų palyginimas